TOP 10 didžiausių šiomis dienomis plaukiojančių karo laivų

10 vieta. Kirovo klasės linijinis kreiseris

28 tūkst. tonų. Pasaulyje kreiserių era baigėsi su antruoju pasauliniu karų, tačiau Sovietų Sąjunga praeito amžiaus aštuntame dešimtmetyje manė kitaip. Skirtingai nuo savo pirmtakų, šios klasės laivai buvo suprojektuoti kovoti ne didelio kalibro pabūklais, o remtis raketine ginkluote.  Todėl Rusijoje jie buvo pavadinti raketiniais kreiseriais.

Ginkluotėje buvo 20 prieš laivus skirtų sparnuotuojų raketų „Granit“, per 60 trumpo nuotolio priešlėktuvinių raketų „Kinžal“, dar apie 90 vnt. Ilgo nuotolio priešlėktuvinių raketų „S-300“. Taip pat 20 torpedų.

Iš planuotų 5 laivų buvo pastatyti tik keturi. Penktąjį pabaigti sutrukdė prastėjanti Sąjungos ekonomika. Šiomis dienomis plaukia vos vienas laivas „Piotr Velikii“, su Rusijos vėliava, nesenai dalyvavęs Alepo miesto Sirijoje šturme. Rusijos uostuose stovi dar tu šios klasės laivai, tačiau dėl prastos atominių reaktorių būklės, greičiausiai niekada nebus prikelti dar vienam plaukiojimo etapui.

9 vieta. Clemenceau klasės lėktuvnešis

32 tūkst. tonų. Prancūzija iškart po nesėkmingo Antrojo pasaulinio karo ėmėsi atstatinėti savo laivyną. Užduotis nebuvo lengva, senieji projektai buvo techniškai ir morališkai pasenę, ilgą laiką teko naudoti sąjungininkų techniką. Clemenceau klasės lėktuvnešiai buvo pradėti statyti 7-ame dešimtmetyje. Iš viso užsakyti du. Unikalūs tuo, kad vieninteliai be JAV laivyno į orą lėktuvus kėlė panaudodami garo katapultas.

Šiuo metu su Brazilijos vėliava lėktuvnešis „Sao Paulo“ yra vienintelis likęs šios klasės laivas. Tiesa neaišku ar dar kada plaukios. Nuo pat 2000 metų, kai buvo įsigytas iš prancūzų, buvęs „Foch“, negalėjo plaukioti daugiau kaip 3 mėnesius be rimto remonto. Nuo praeitų metų vasario 14 dienos laivas paliktas uoste, ruošiamas nurašymui

8 vieta. Wasp klasės nusileidimo platforma

 40,5 tūkst. tonų. 1981 metais JAV laivynas pradėjo gauti pirmuosius nuo laivo denio vertikaliai galinčius kilti naikintuvus „AV-8b Harrier II“. Tai buvo didelis pokytis desantiniams laivams, nuo tada jie savo arsenale turi nebe vien sraigtasparnius. Tačiau turimi seni laivai buvo per maži šiems naikintuvams. Prireikė greitomis sukurti naujus laivus su didesnėmis erdvėmis reikalingomis naikintuvams.

1985 metais buvo nuleistas pirmasis šios klasės laivas „USS Wasp“. Po jo sekė dar 7 laivai. Šiuo metu jis visi tarnyboje. Nesenai, minėtasis klasės pradininkas, buvo dar kartą modernizuotas. Po jos išsiųstas į naują tarnybos vietą prie Japonijos krantų. Iš jo denio galės kilti naujieji laivyno „F-35 B“. Pastarųjų bus tiek pat — 20 vnt.

7 vieta. Charles de Gaulle klasės lėktuvnešis

42 tūkst. tonų. Lėktuvnešis ne tik pavadintas vieno žymiausio moderniosios Prancūzijos laikų generolo bei prezidento vardu, bet ir pirmasis ne povandeninis prancūzų laivas varomas atominiu kuru. Šiuo metu tai vienintelis ne amerikietiškas lėktuvnešis naudojantis branduolinę energiją.

2001 metais baigtas statyti lėktuvnešis kol kas ir greičiausiai ateityje liks vieninteliu savo klasės atstovu. Prancūzijos pajėgoms jo vieno užtenka, o parduoti projektą, pilną pačių naujausių techninių sprendimų, nėra viliojanti perspektyva.

JAV lėktuvnešių pagrindu veikiantis laivas savo smogiamąją galią patikėjęs oro pajėgoms. Gabena nuo 28 iki 40 vnt. „Dassault Rafale M“ naikintuvų.

Paskutinė rimta operacija buvo nukreipta prieš „Islamo valstybę“ Irake ir Sirijoje, po to kai jos įkvėpti teroristai 2015 metais įvykdė atakas Paryžiuje. Padėjęs koalicijos pajėgoms atgauti Mosulo miesto kontrolę nuo 2017 metų vasario kapitaliai remontuojamas Tulono uoste. Visi atnaujinimai turėtu būti pabaigti įdiegti per 18 mėnesių.

6 vieta. Kiev klasės lėktuvnešis

44,5 tūkst. tonų. Sovietų Sąjunga matydama kokį efektą karyboje teikia lėktuvnešiai, apie 1970 metus nusprendė, kad ir jai reikia turėti laivyno aviaciją. Kiev klasės laivai buvo pirmasis toks bandymas. Vertindami kaštų analizę, pasirinkto kruizerio ir lėktuvnešio hibridinį variantą. Skirtingai nei kapitalistinio pasaulio šalys, šiame lėktuvnešyje aviacijos buvo mažiau, bet jos trūkumą turėjo kompensuoti raketinės sistemos. Lėktuvnešis teoriškai galėjo pats apsiginti ir jam turėjo nereikėti jį lydinčios flotilės kitų klasių laivų palydos.

Be 16 sraigtasparnių, lėktuvnešis gabeno 12 vnt specialiai šiam projektui pagamintų nuo denio vertikalaus pakilimo būdu galinčių pakilti „Jak 38“ naikintuvų. Vėlesni laivai buvo ginkluoti skirtingomis raketomis: aštuoniomis ilgo nuotolio „P-500 Bazalt“ žemė-oras raketomis, 72 vnt. „M11 Štorm“ vidutinio nuotolio priešlėktuvinėmis raketomis arba 192 vnt. trumpo nuotolio priešlėktuvinėmis „Tor“. Be kitų jūrinių pabūklų galėjo gintis/pulti torpedomis.

Iš keturių pagamintų laivų, du šiuo metu paversti muziejais Kinijos uostuose. Vienintelis vis dar plaukiojantis „Baku“/„Admiral Gorškov“ šiuo metu Indijoje vadinamas „INS Vikramaditya“. 2013 metais indai pabaigė jo modernizavimo darbus ir priėmė į tarnybą.

„INS Vikramaditya“ neteko didžiosios dalies turėtos ginkluotės, bet po perdarymo atsirado pakilimo rampa leidžianti naudoti lėktuvus nepritaikytus kilti tik vertikaliai. Šiuo metu jo smogiamąją galią sudaro 10-imt įvairaus tipo „Kamov“ sraigtasparnių ir 26-i „Mig-29K“ naikintuvai.

5 vieta. America klasės jūrų desanto laivas

44,5 tūkst. tonų. Tai naujausios kartos JAV jūrų desanto klasei priskiriamas laivas, kuris išties atrodo kur kas mažiau tam skirtas nei pirmtakai. Jame nebeliko žemutinio atsiveriančio denio per kurį į laivą galėjo patekti amfibijos arba desantinės karių išlaipinimo mašinos. Kur kas labiau sumažintos ligoninės patalpos. Viskam tam, kad kuo daugiau vietos atsirastu aviacijai.

Techniškai laivas nėra stulbinanti naujovė. Tai Wasp klasės evoliucija. Paskutinis tos klasės laivas buvo bandymų poligonas šiai naujai klasei, beveik pusė sprendimų paimti tiesiogiai iš to laivo. Unikalu tik tai, kad šis laivas varomas tuo pačiu kuru „JP-5“, kuris yra tinkamas turimiems sraigtasparniams bei naikintuvams.

Šiuo metu tarnyboje tik 2014 metais į tarnybą priimtas „USS America“, dar vienas iš suplanuotų vienuolikos laivų baigiamas statyti. Kiekvienas gabens 20 vnt. „F-35 B“ naikintuvų. Kol kas žymių operacijų nevykdė. Keliavo po Indijos ir Ramiojo vandynų pakrantėse esančius draugiškų šalių uostus pasirodymo tikslais.

4 vieta. Kuznecov klasės lėktuvnešis

58,5 tūkst. tonų. Sovietų Sąjungai pradėjus vieną po kito statyti Kiev klasės lėktuvnešius gana greitai paaiškėjo jų trūkumai. Laivo ginkluotė buvo pajėgi, bet aviacija neatitiko standartų. Gabenti tik nuo denio kylantys „Jak 38“ negalėjo turėti ilgo nuotolio ginkluotės dėl per didelio jos svorio. Nepadėjo ir tai, kad naikintuvas su savimi neturėjo radaro. Už jį taikinius turėjo surasti lėktuvnešyje esantis pagrindinis radaras. Logiška seka — sukurti naują projektą.

Prieš pat sugriūnant santvarkai ir valstybei buvo pradėtas projektas Kuznecov. Laive šiek tiek mažiau ginkluotės, o ir pastaroji buvo kur kas kompaktiškiau išdėstyta. Atsirado galimybė išnaudojant visą lėktuvnešio ilgį sukurti įsibėgėjimo taką su pakilimo platforma laivapriekyje. Toks patobulinimas suteikė galimybę kilti tradiciniams naikintuvams. Pastarųjų gabenamų skaičius padidintas iki 30-ies.

Griūtis padarė savo. Rusų laivyne esantis „Admiral Kuznecov“ sumaištyje įgulos nakčia buvo išplukdytas iš Krymo, be palydos ir didesnės dalies įgulos bėgo kelis mėnesius iki Severodinsko uosto Baltojoje jūroje.

Rusai, po ne visai sėkmingo pasirodymo Alepo miesto šturme, pradėjo planinį modernizavimą 2017 lapkritį. Žiniasklaidos pranešimais jis gali trukti iki 2021 metų.

Likęs jo brolis dvynys tuomet dar nebuvo spėtas įrengti iki tiek, kad jame būtu bent jau variklių skyrius. Korpusas rūdijo daugiau nei dešimtmetį iki 1998 metais jį įsigijo kinų verslininkai. Jie ketino korpusą atsigabenti iki Makau, kur liekanos būtu paverstos viešbučiu-kazino. Vis tik šįkart įsikišo Kinijos vyriausybė, ji nusprendė pabaigti laivo statybą pagal originalų planą. Nuo 2016 metų lėktuvnešis  gavęs pavadinimą „Liaoning“ pradėjo tarnybą, tapdamas pirmuoju lėktuvnešiu Kinijos laivyno istorijoje.

Šiuo metu Kinijoje statomas antrasis kinų ir trečiasis visoje klasėje lėktuvnešis. Kinai sakosi jį pakeisiantys pagal trūkumus pastebėtus eksploatuojant „Liaoning“.

3 vieta. Queen Elizabeth klasės lėktuvnešis

65 tūkst. tonų. Didžiausias Jungtinės karalystės laivo projektas. Taip galima įvardinti šį lėktuvnešį. Skirtingai nuo kitų didžiųjų šalių projektų, šis lėktuvnešis pritaikytas tik vertikaliai galintiems pakilti lėktuvams. Jais taps „F-35 B“, kurių greičiausiai bus po 40 viename laive.

„HMS Queen Elizabeth“ jau baigtas ir greitu metu po jūrinių bandymų tikisi gauti naikintuvus savo žinion. Sekantis serijos laivas „HMS Prince of Wales“ po kelių metų prisijungs keleriopai padidindamas britų jūrinę galią. Kur paskutinius dešimtmečius buvo likusi šešėlyje.

Du valdymo bokštai iki šiol neregėtas techninis sprendimas. Dar viena mažiau matoma naujovė, hibridinė pavara. Vienas didžiausių laivų bus varomas ne atominių reaktorių, bet dujų turbinų. Britai nusprendė taupyti šioje srityje.

2 vieta. Nimitz klasės lėktuvnešis

97 tūkst. tonų. Praeito amžiaus 6 dešimtmetyje JAV nusprendė, kad jai reikia superlėktuvnešių. Senstančius įprastus turėjo pakeisti projektas „Enterprice“.  Pačių ilgiausių kada nors pastatytų lėktuvnešių klasė varoma branduoliniu kuru. Vis tik 8 reaktoriai kėlė rimtų problemų. Vietoje suplanuotų 6-ių tebuvo pastatytas 1 laivas.

1975 metais priimtas „USS Nimitz“ tapo naujos klasės pradininku. Jį varė kur kas daugiau galios generuojantys du reaktoriai. Laivas sutrumpėjo bei prarado dalį savo greičio, tačiau vietoje 60 vnt galėjo gabenti 90 įvairių lėktuvų.

Projektas buvo itin sėkmingas, visi 10 laivų tarnyboje. 2022 metais „USS Nimitz“ sukaks suplanuotas 50 metų tarnybos laikas, jį pakeisiantis lėktuvnešis „USS John F. Kennedy“ bus baigtas statyti po dviejų metų.

1 vieta. General R. Ford klasės lėktuvnešis

100 tūkst. tonų. Tai praktiškai modernus „Nimitz“ klasės lėktuvnešis. Jame įdiegtos naujausios technologijos, kurių nebuvo statant pirmtakus, sumažintas įgulos skaičius, laivo aptarnavimo kaštai žada būti mažesni. Didžiausia naujovė — vietoje garo katapultos įdiegta elektromagnetinė.

2017 metais į tarnybą priimtas „USS General R. Ford“ nedalyvavo jokiose operacijose. Šiuo metu šio lėktuvnešio didysis iššūkis sureguliuoti naująją katapultą. Kariškiams kelią nerimą kur kas didesnės kylančių nuo denio naikintuvų patiriamos perkrovos, neigiamai atsiliepsiančios jų tarnybos laikui.

Parengė Arnas Mulokas