Kyla didžiulė tikimybė, kad skrydžiai Europoje vėluos 3 val. arba bus atšaukti

Nors gruodis nėra aktyviausias metų mėnuo aviacijoje, būtent šį mėnesį Europoje kyla didžiausia tikimybė, kad skrydis vėluos daugiau kaip 3 valandas arba bus atšauktas, rodo kompensacijų valdymo bendrovės „Skycop.com“ duomenys.

Praėjusių metų gruodį visoje Europos Sąjungoje įvyko 581 tūkst. skrydžių, iš kurių 2,6 proc. reikšmingai vėlavo arba buvo atšaukti ir šitaip pretendavo į kompensaciją keleiviams. Palyginimui, 2023 m. liepą ir rugpjūtį – aktyviausiais aviacijos mėnesiais – su problemomis susidūrė tik 1,9-2,1 proc. skrydžių, nors jų minėtais mėnesiais ES įvykdyta po 765 tūkst.

Mažiausią tikimybę patekti į reikšmingai vėluojančius ar atšauktus skrydžius pernai turėjo keliautojai, skridę sausio (1,3 proc. probleminė dalis), balandžio ir gegužės (po 1,4 proc.), taip pat rugsėjo ir spalio mėnesiais (po 1,6 proc.).

„Skycop“ advokato Nerijaus Zalecko teigimu, dažnesnius gruodžio sutrikimus lemia tokie faktoriai kaip blogesni orai, žiemos sezonui oro bendrovių sumažinamas lėktuvų skaičius ir kartu po lapkričio išaugantis keleivių srautas, per šalčius atsirandančios orlaivių nuledinimo procedūros ir netgi šiltesnė keliautojų apranga, sulėtinanti saugumo patikros procesus.

„Gruodis yra aktyviausias aviacinės žiemos sezono mėnuo, tačiau tai neatleidžia oro bendrovių nuo prievolės sumokėti keleiviams kompensacijas už ilgus vėlavimus ar skrydžių atšaukimus. Nors tokios vėlavimų priežastys kaip atšiaurūs orai ar streikai gali būti laikomi nuo avialinijų nepriklausančiomis nepaprastosiomis aplinkybėmis ir atleisti jas nuo kompensacijų prievolės, mūsų praktika rodo, kad dažniausiai sutrikimus visgi lemia oro bendrovių galioje esančios aplinkybės: planavimas, įgulų trūkumas, sutrikę ankstesni orlaivio skrydžiai ar tiesiog taupymas“, – sako N. Zaleckas.

2023 m. gruodį reikšmingi skrydžių sutrikimai buvo labiausiai tikėtini išvykstant iš Nyderlandų oro uostų (9,3 proc.), Islandijos (6,6 proc.), Vokietijos (6 proc.), taip pat Jungtinės Karalystės ir Norvegijos (po 2,8 proc.). Lietuva Europos kontekste 2023 m. gruodį atrodė solidžiai – su į kompensacijas pretenduojančiomis problemomis susidūrė tik 1,1 proc. iš mūsų šalies išvykstančių skrydžių.

Beje, 2022 m. gruodis su 2,8 proc. probleminių skrydžių dalimi nebuvo didžiausios nepatogumų tikimybės mėnuo – jį pralenkė 3 proc. dalį viršiję birželis ir liepa. Tačiau 2022-ieji ir ypač jų vasara nelaikyti standartiniais metais dėl ryškios popandeminės vasaros keliautojų bangos, sutapusios su orlaivių tiekimo grandinių problemomis.

Pagal EU261 reglamentą, kompensacijos už reikšmingus vėlavimus priklauso išvykstant iš ES oro uosto (nepriklausomai nuo oro linijos šalies) ir atvykstant į ES oro uostus su ES registruotomis avialinijomis. Jei išvykstantis skrydis į galutinį oro uostą atvykti vėluoja daugiau kaip 3 valandas, keleiviams priklauso 250-600 Eur kompensacijos priklausomai nuo maršruto atstumo. Keleiviams taip pat gali priklausyti kompensacijos už atšauktus skrydžius, nenumatytas transporto ar nakvynės išlaidas, pamestą bagažą ir įvairius kitus scenarijus.

Su ilgai vėlavusiais, atšauktais ar kitaip sutrikdytais skrydžiais susidūrę keleiviai gali kompensacijos reikalauti tiesiogiai iš aviakompanijų per jų tinklalapius, arba kreipdamiesi į tokias kompensacijų valdymo bendroves kaip „Skycop“. Kompensacijų valdymo bendrovės paprastai turi ilgametį įdirbį, platų teisinių partnerių tinklą ir pažangias informacines technologijas, leidžiančias sužinoti apie priklausančią išmoką ir ją faktiškai gauti greičiau. Dauguma kompensacijų valdymo bendrovių veikia „sėkmės mokesčio“ principu, t.y. pritaiko tam tikrą komisinį mokestį tik tuo atveju, jei pinigai keleiviui iš tikrųjų priklauso.