Sisteminga transporto infrastruktūros plėtra Vilnių nuo kamščių išvaduotų per trejus metus

Į Vilniuje rengiamą Europos Sąjungos sostinių generalinės asamblėjos konferenciją „Ateities miestai“ atvykęs P. Hohnenas, teigė, kad tinkamai suplanavus, kai kuriose srityse būtų galima laukti gana greitų pokyčių. 

Pavyzdžiui, Vilnius, jei pasiryžtų įgyvendinti tokią strategiją, po trejų ar penkerių metus galėtų būti vadinamas „žaliuoju“ ne tik dėl parkų ir miškų, bet ir dėl dabar spūstyse piko valandomis uždūstančios transporto sistemos pokyčių.

„Tai priklauso nuo vizijos, bet manau, kad per trejus ar penkerius metus, turint gerą planą, didinat supratimą, kokios yra problemos, kodėl mes tai darome, kokie buvo automobilių sistemos trūkumai ir kokia naujos sistemos nauda, galima smarkiai išplėtoti viešąjį transportą - tai mažesni ar didesni [gamtinėmis dujomis, o ne dyzelinu varomi] autobusai, galbūt galėtumėte turėti tramvajų - daug daugiau žmonių galėtų naudotis dviračiais - įprastais ir elektriniais, tiesiog vaikščioti pėsti, daug daugiau galėtų dirbti iš namų, [kitos priemonės] yra kelių mokesčiai, juostos bendrai naudojamiems automobiliams - visa tai gali būti padaryta per trejus ar penkerius metus, per vienus - ne. 

Tačiau tam reikia programos, nuolatinio supratimo didinimo ir įvairių iniciatyvų, skatinančių žmones keistis. Taip pat, akivaizdu, reikia ekonominių iniciatyvų sukurti tinkamą infrastruktūrą“, - kalbėjo P. Hohnenas.

Anot jo, lietuvius atsisakyti taršesnių automobilių galėtų paskatinti ir kitose šalyse išbandytas, vyriausybių remiamas modelis, kai senesnis automobilis išmainomas į nuolaidą už naują, mažiau taršų.

„Galbūt kokia nors sutartis su „Renault“, vienu iš didžiųjų prancūzų gamintojų, kuris gamina elektromobilius. Lietuvos ir Prancūzijos vyriausybės galėtų sudaryti sutartį, pagal kurią elektromobilius gautumėte lengvesnėmis sąlygomis ir būtų sukurta kokia nors ekonominė schema, kur pradinė kaina būtų sumažinta žmonėms, kurie norėtų atiduoti savo senus automobilius“, - aiškino jis.