Lietuviai sukūrė unikalią karantinavimosi kapsulę (Foto)

COVID-19 pandemija tapo beprecedente pamoka apie tai, kaip greitai gali pasikeisti ne tik kasdieniai žmonių įpročiai, bet ir kokie jų poreikiai tampa akivaizdžiausi esant neįprastai situacijai. Itin aktualiu tapo klausimas, kokių sąlygų reikia saviizoliacijai ir kaip ši patirtis atsiliepia žmonių psichologinei sveikatai?

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys teigė, kad nors šie metai išskirtiniai dėl kilusios pandemijos ir jos padarinių, aktyvūs Lietuvos mokslininkai ir inovacijomis besidomintis verslas parodė susitelkimą ir norą imtis itin unikalių projektų.

„Šiandien mokslininkų laboratorijose įgyvendinami projektai jau rytoj gali tapti paklausiais produktais didžiosiose pasaulio rinkose, tereikia tikėjimo turima idėja ir savalaikės profesionalų pagalbos“, – kalbėjo jis.

Pasaulio mokslininkai ieško efektyviausių sprendimų, o nuo jų neatsilieka ir lietuviai: kompanijos „Bardo arca“ specialistai jau trečius metus sėkmingai darbuojasi prie unikalaus projekto – jiems pavyko sukurti išskirtinę mobilią karantinavimosi erdvę.

Lietuvių kūrėjų komandos sukurtas prototipas – tai autonomiška karantinavimo ar saviizoliacijos patalpa, pritaikyta stabdyti ar išvengti virusinių infekcijų plitimo. Jos dizainas pritaikytas taip, kad būtų galima ne tik išlaikyti maksimalų sterilumą, bet ir sukurti kaip įmanoma komfortiškesnę atmosferą, paremtą šiuolaikinėmis technologijomis psichinei sveikatai karantino laikotarpiu palaikyti.

Šioje karantinavimosi erdvėje taikomi technologiniai spendimai leidžia stebėti karantinuojamųjų sveikatos būklę nuotoliniu būdu.

Prie šio projekto dirbo aštuonių skirtingų sričių ekspertų komanda.

Mokslininkai atspėjo ateitį

Ilgametę tarptautinę darbo patirtį mokslo komercializacijos ir inovacijų vadybos srityse turintis įmonės vadovas Vytautas Ratkevičius, paklaustas, kaip kilo idėja imtis tokio projekto, pripažino, kad pradėjus dirbti prie mobilios karantinavimosi erdvės prototipo, tokio didelio šio produkto poreikio, koks yra dabar, dar nebuvo. Tiesa, jau anuomet įvairių mokslininkų tyrimai rodė, kad tokio išradimo reikės.

„Futurologai, architektūros ir dizaino specialistai iš tokių mokslo įtaigų kaip Harvardo ar Stempfordo universitetai akcentavo, kad dabartinis urbanistinis gyvenimas turi turėti tam tikrų elementų, kurie leistų užtikrinti gerą žmogaus fiziologinę ir psichosocialinę būseną tam tikromis aplinkybėmis. Stresas, gyvenimo būdas, maistas – anksčiau ar vėliau išnaudoja žmogaus turimus sveikatos resursus ir dėl to organizmas tampa vis mažiau atsparus įvairioms pandemijoms“, – kalbėjo jis.

Anot V.Ratkevičiaus, pradėjus gilintis į įvairių pasaulio šalių mokslininkų tyrimus, tapo aišku, kad erdvė, kurioje žmogus gyvena turi atitikti keletą labai svarbių kriterijų: joje turi būti šviežio oro, gyvos augmenijos, gyvos ekosistemos su gyvomis bakterijomis, kurios padeda žmogui išlikti ir pasiruošti virusų ar kitų ligų puolimui; gyvenamojoje aplinkoje ypač svarbi garsų ir vaizdų kuriama emocinė būsena, tikslingas ir subalansuotas septynių žmogaus svarbiausių juslių stimuliavimas ir subalansavimas, gyvenamosios ir darbo erdvių susiliejimas ir į žmogaus poreikius orientuotas aplinkos dizainas. Jei nors vienas iš šių reikalavimų nėra išpildomas, žmogaus organizmas ima silpti ir įvairių ligų bangos ima kelti labai rimtą grėsmę.

„Prieš keletą metų domėjomės su autistais ir stresu susijusiais gyvenamosios aplinkos tyrimais ir tai padėjo mums išgryninti būsimo projekto kryptį – žmogų tausojančio sensorinio dizaino. Koronaviruso pandemija – tai tik vienas iš situacijos štrichų“, – kalbėjo V. Ratkevičius ir pridūrė:

„Kai atsirado fizinis tokios mobilios karantinavimosi erdvės poreikis, visa tai jau buvo mūsų kelyje“.

Anot jo, COVID-19 situacija paskatino greitinti darbus, o kartu ir davė labai unikalios informacijos. „Aktyviai bendravome su specialistais kurie tyrė gydytojų ir pacientų karantinavimo poreikius ir poveikį ne tik fiziologiniu, bet streso bei psichologiniais aspektais. Tai itin svarbu, nes būtent streso ir kitų psichosocialinių faktorių įtaka gali lemti atsparumą susirgimui ar sveikimo procesui“, – pasakojo jis.

Karantinas – ir lauke, ir viduje

Kaip atrodo tokios mobilios karantinavimosi erdvės prototipas – ar bute ypatingai įrengtas vienas kambarys ar konstrukcija, kurią, esant reikalui, galima pasistatyti senelio sode po obelimi?

„Šį klausimą sau kėlėme nuo pat pradžių. Kapsule šią mobilią karantinavimosi erdvę vadiname dėl to, kad tai ypatinga daugiasluoksnės izoliacijos ir oro padavimo sistema, kuri puikiai atitinka kapsulės apibūdinimą pagal savo fizines ir psichologines savybes“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, tai erdvė, kurią galima susikurti bet kur, o visą darbą nesunkiai gali padaryti du žmonės, neturintys specialių technologinių žinių: „Neseniai atlikome eksperimentą ir dviejų paauglių paprašėme surinkti šią kapsulę. Turime net filmuotą medžiagą, kaip tai sėkmingai padaro septintos ir aštuntos klasės mokiniai. Visos dangos ir detalės buvo sukurtos taip, kad jas pakelti ir įnešti į bet kokią buitinę erdvę gali du žmonės be jokios specialios technikos. Visų detalių svoris yra iki 15 kilogramų, o gabaritai puikiai telpa į laiptinę ar liftą.“

Mobiliosios karantinavimosi erdvės kūrėjai itin moderniai išsprendė ir visus komunikacijų bei kitus techninius klausimus. „Šiuo atveju sėmėmės patirties iš visų šioje srityje aukščiausius mobilumo reikalavimus atitinkančių produktų gamintojų. Yra autoritetingų užsienio ekspertų rekomendacijos, kaip tai turi būti sukurta. Itin kruopščiai atsižvelgėme ir į tuos izoliacijos reikalavimus, kurie nurodomi įstatyme“, – kalbėjo V.Ratkevičius.

Meditacija sengirėje

Jis pasakojo, kad reikalui esant tokia karantinavimosi erdvė gali tapti visiškai autonomiška: joje veikia įprastuose namuose esančios funkcijos, šiai erdvei sukurti specialūs baldai, kurie be varžtų montuojami konstruktoriaus principu. Pabodusius paviršius galima nesunkiai pakeisti į kitos spalvos ir tekstūros ir taip atnaujinti laikino būsto interjerą.

Karantinavimosi erdvės prototipas taip sukonstruotas, kad galima susirinkti minimalų jo variantą ir paskui erdvę plėsti. Minimalus galimas tokios erdvės plotas yra 2 m 40 cm prie 2 m 40 cm. Tokiame būste tilps lova, vonia-dušas, virtuvėlė, darbo stalas. Dėl savo itin universalaus dizaino tokia gyvenamoji erdvė gali būti didinama bet kuria pageidaujama kryptimi, o pačią konstrukciją galima pasistatyti parke ar ant upės paviršiaus.

Kiek teks pakloti už norą turėti tokią išmanią vietą karantinui? „Erdvės kaina priklauso nuo komplektacijos – jei norima, kad ji būtų ir autonomiška, ir naudojama lauko sąlygomis bei šaltuoju metų laiku – kaina prasideda nuo keturių tūkstančių eurų. Jei vis tik tokią erdvę norima įsirengti namų sąlygomis, kur jau yra apsauga nuo drėgmės ir šalčio, pakaks ir pusės šios sumos“, – kalbėjo V.Ratkevičius.

„Svarbu pabrėžti, kad tokioje erdvėje yra patenkinami visi žmogaus poreikiai – įskaitant ir psichosocialinius. Karantinavimosi erdvėje sumontuota visa reikiama komunikacijos įranga – projektoriai, mikrofonai ir kt. Tai suteikia puikiais galimybes bet kada susisiekti su išoriniu pasauliu, o ir išorinis pasaulis gali susisiekti su toje erdvėje esančiu žmogumi“, – kalbėjo „Bardo arca“ vadovas ir patikslino, kad susisiekdamas su išore žmogus turi galimybę gauti visą stresą mažinančią informaciją bei patenkinti kitus psichosocialinius poreikius.

Gyvenant tokioje mobiliojoje karantinavimosi erdvėje yra galimybės naudotis virtualios realybės akiniais, vaizdo ir garso transliacijomis, užsiimti meditacija ar vadinamosiomis „mindfulness“ programomis. Pasitelkus išmanias technologijas sudarytos sąlygos ir intensyvioms fizinėms veikloms.

„Galima ne tik sportuoti su kitoje pasaulio vietoje esančiu draugu, bet ir kartu medituoti. Šiuolaikinės meditacijos programos leidžia persikelti į kokią nors širdžiai mielą vietą, pavyzdžiui, mišką“, – kalbėjo V.Ratkevičius ir pasidžiaugė, kad su šios inovacijos kūrėjais savo vizualine medžiaga pasidalijo filmo „Sengirė“ kūrybinė komanda.

Kokybiška ir savalaikė pagalba

Nors mobiliosios karantinavimosi erdvės kūrėjai neabejoja, kad jų inovacija sulauks didelio dėmesio pasaulio rinkose, kelias į sėkmę nebuvo lengvas. Kalbėdamas apie kliūtis, su kuriomis susidūrė prie šio projekto dirbantys ekspertai, kaip vieną pagrindinių kliuvinių V.Ratkevičius įvardijo tai, kad kai kuriose industrinėse srityse Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų pasaulio šalių. Be to, pas mus nelengva rasti kompetetingų konsultantų, o ir bendras šalies įvaizdis nėra pats pozityviausias.

„Taip tikrai yra ne visur. Esama sričių, kur lietuviai turi didelį mokslinį autoritetą, tačiau mūsų patirtis, deja, kitokia. Pateiksiu bendravimo su sistemas laivams kuriančia norvegų kompanija pavyzdį. Tam, kad jie pradėtų su mumis kalbėti, užtrukome tris mėnesius, nes reikėjo įrodyti, kad galime kažką padaryti. Tik po gyvo susitikimo gamykloje, kai įrodėme savo kompetenciją, norvegai prabilo apie leidimą nusipirkti jų technologinius sprendimus. Anksčiau vis nuskambėdavo atsakymas, kad „jūs nieko negalite pasiūlyti nei rinkodaroje, nei tyrimuose, nei finansuose“. Vienas iš trukdžių – mūsų šalies įvaizdis“, – kalbėjo pašnekovas.

Kalbėdamas apie tai, kokios pagalbos iš Lietuvos institucijų sulaukė mobiliosios karantinavimosi erdvės prototipo kūrėjai, V.Ratkevičius teigė, kad daug prie projekto sėkmės prisidėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Ši valstybinė institucija, anot pašnekovo, reagavo į pagalbos prašymą greičiau nei privačios ar hibridinės investicijų organizacijos.

„MITA su mumis bendravo lanksčiausiai, įžvalgiausiai ir greičiausiai pradėjo veikti. Turiu darbo užsienyje patirties, tad galiu atvirai pasakyti, bendradarbiavimas su valstybine institucija dėl šio projekto buvo unikalus. Vos per porą savaičių buvo atliktas vertinimas ir pateikti reikalingi atsakymai, jau nekalbu apie aukštą darbo kultūrą“, – kalbėjo jis.

V.Ratkevičius džiaugėsi, kad MITA ekspertai suteikė kokybiškas konsultacijas, o pati agentūra – dalinį projekto finansavimą: „Per MITA specialistus gavome informacijos apie šaltinius, kokiose šalyse ir su kuo būtų galima dirbti. Yra net specialios duomenų bazės, kuriose galima rasti įvairių partnerių bei informacijos, susijusios su COVID-19 pandemijos valdymu ir distribucijos tinklais.“

Pokalbio pabaigoje pašnekovas apsidžiaugė, kad neseniai Kauno architektų sąjungos skelbtame COVID-19 viruso karantinavimosi kapsulių koncepcijos sukūrimo konkurse – prie projekto dirbusio kolektyvo komandos pasiūlytas projektas pateko tarp geriausiųjų. Sėkmė šią komandą taip lydėjo tarptautiniame konkurse, kuris buvo organizuotas kaip viena iš programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių. Čia buvo pristatytas ir itin teigiamų įvertinimų sulaukė mobiliosios karantinavimosi kapsulės liukso klasės prototipas.

Pagal ES finansinę priemonę „Inostartas“, kuri skiriama mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui, šio mobiliosios karantinavimosi erdvės prototipo kūrėjams, užbaigus projektą, bus skirta pilna projekto išlaidų kompensavimo suma.

Mokslui ir verslui susivienyti bendriems projektams padeda Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Mokslo žinios – verslo sėkmei“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis.

Daugiau informacijos apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą rasite svetainėse mita.lrv.lt ir www.e-mokslovartai.lt, taip pat MITA socialinių tinklų FB, Twitter ir Linkedin paskyrose.