Kaip veikia oro sausintuvai, apsaugantys namus nuo pelėsio? Kaip šie prietaisai geba iš oro ištraukti ir surinkti drėgmę? (Video)

Santykinė oro drėgmė

Oras jūsų namuose gali būti drėgnas dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kartais tai nulemia orai ar klimatas, kartais - paties namo statybų niuansai. Tikriausiai esate girdėję, kad drėgmė paprastai apibrėžiama procentais. Ką jie nurodo?

Tam tikros temperatūros oras gali išlaikyti tam tikrą vandens kiekį. Paprastai kalbant, šiltame ore „telpa“ daugiau vandens, nei šaltame. Santykinė oro drėgmė nurodo ore esančio vandens kiekio santykį su maksimaliai įmanomu konkrečioje temperatūroje. Pavyzdžiui, jei kas nors pasakys, kad santykinė oro drėgmė pasiekė 100 %, tai reiškia, kad daugiau vandens ore tuo metu būti jau nebegali. Pavyzdžiui, 20 °C temperatūros kubinis metras oro gali išlaikyti 18 gramų vandens. Jei ore būtų vandens 9 gramai, tai santykinė oro drėgmė yra 50 %.

Rekomenduojama namie išlaikyti ne didesnį nei 30-50 % drėgmės lygį. Tokiu būdu oras gali įgerti perteklinę drėgmę, kuri pastoviai atsiranda žmogui kvėpuojant, prakaituojant ar tiesiog verdant arbatą. 

Jei santykinis drėgmės lygis didesnis, oras drėgmės sparčiai nebesugeria, o vėsiose vietose drėgmė ima kondensuotis - ji tiesiog pasišalina iš atvėsusios oro. Todėl pradės rasoti langai, ant sienų kaupsis kondensatas, bus nemalonu kvėpuoti, į namus pakviesite pelėsį ir, galimai, kitus kenkėjus.

Geriausiai drėgmės lygį sumažina oro sausintuvai, kurie tiesiog pašalina perteklinę drėgmę - vanduo susikaupia specialioje talpykloje.

Kaip veikia drėgmės sugėrikliai?

Kas nutinka karštą vasaros dieną iš šaldytuvo ištraukus gaivaus gėrimo skardinę? Ant jos pradeda rastis vandens lašeliai. Jūs žinote, kad taip vyksta kondensacija. Šiltas aplinkos oras prisiliečia prie šaltos skardinės ir atvėsta - jau rašėme, kad šaltas oras negali išlaikyti tiek daug vandens, todėl ji kondensuojasi – ant skardinės atsiranda drėgmės lašeliai. Tokiu principu veikia ir oro sausintuvai.

Juos sudaro ventiliatorius, aušintuvas ir kokia nors šildymo sistema. Procesas labai paprastas:

1. Ventiliatorius siurbia orą į drėgmės sugėriklio vidų
2. Oras susiduria su šaltu aušintuvo radiatoriumi, kuris gali būti aušinamas freonu ar kitokia technologija.
3. Ant šalto elemento susidaro kondensato lašeliai, jie renkasi ir po truputį laša į po radiatoriumi esantį rezervuarą.
4. Daug drėgmės netekęs oras sušildomas (didesniuose sausintuvuose) ir išpučiamas lauk.

Aišku, viskas vyksta vienu metu - tai labai tolygus procesas. Beje, egzistuoja ir kitas drėgmės sugėriklių tipas, kuris vietoj to, kad pasikliautų kondensacija, naudoja drėgmę natūraliai sugeriančias medžiagas (tokias kaip silicio dioksido gelį, kuris naudojamas ir tuose mažuose popieriniuose maišeliuose, kuriuos randate aprangos ar elektronikos pakuotėse). Tokie įrenginiai nėra tokie efektyvūs, bet nešaldo oro, todėl tinka įprastai ir taip šaltose erdvėse.

Sukauptas vanduo dažniausiai kaupiasi plastikiniame rezervuare įrenginio apačioje. Jį reikės laikas nuo laiko ištuštinti. Didesnių drėgmės sugėriklių rezervuarus paprasta galima prijungti prie kanalizacijos, į kuria nubėgs iš oro pašalintas vanduo.

Brangesniuose drėgmės sugėrikliuose galima pasirinkti santykinės drėgmės nustatymus - pasiekus nustatytą reikšmę, prietaisas išsijungia. Yra juose ir kitokių nustatymų, tačiau net ir perkant iš Kinijos, tokie sausintuvai kainuoja jau kelis šimtus eurų, Lietuvoje - dar brangiau. Pavyzdžiui, „16L / Day Household Dehumidifier“ į Lietuvą siunčiamas nemokamai, o kainuoja 186€. 

Nors papildomos valdymo funkcijos labai patogios, tačiau ir pigesni įrenginiai yra gana patogūs ir efektyvūs, o jų kaina net labai protinga. Pavyzdžiui, mobilus oro sausintuvas „Xrow - 800A“ kainuoja viso labo 47€ ir gali būti puikiai naudojamas, jei šaltesnėmis dienomis patalpos oras nemaloniai sudrėko. 

Kaip naudoti drėgmės sugėriklį?

Vidutinio dydžio drėgmės sugėriklis per mėnesį gali išeikvoti 160 kWh elektros energijos - daugiau nei jūsų šaldytuvas. Tačiau jei prietaisą naudosite tinkamai, jis per daug piniginės nenuskriaus.

Visų pirma, pastatykite jį taip, kad ir oro paėmimo, ir išmetimo angos būtų nukreiptos į atviras erdves - kuo geresnė oro cirkuliacija, tuo efektyviau šis prietaisas veiks. Antra, nestatykite oro sausintuvo netoli dulkių ar purvo šaltinių bei dažnai valykite filtrą. Trečia, savo taikiniu laikykite 50 % santykinę oro drėgmę - sausesnio oro iš mažo prietaiso reikalauti tiesiog neapsimoka. Pasistenkite per dažnai nevarstyti durų ir langų - lauko oro sausinti nereikia.

Galiausiai, išsiaiškinkite, kodėl jūsų namuose kaupiasi drėgmė. Galbūt laikas pagalvoti apie geresnę vėdinimo sistemą? Visada geriau gydyti pačią ligą, o ne simptomus. 

Visai kita situacija, jei drėgmė kaupiasi ne namuose, o nešildomose patalpose ar vasarnamiuose, kuriuos pašildote savaitgaliais, o darbo dienomis jie būna nešildomi. Tokie temperatūros svyravimai – ypač rudenį, kai labai drėgnas lauko oras, – paspartina drėgmės kaupimąsi. Tuomet labai tikėtina, kad palikta patalynė ar kiti rūbai ims pelyti, o nuo to galėtų apsaugoti būtent toks oro sausintuvas - jis sunaudotų kur kas mažiau energijos, nei negyvenamos patalpos šildymas. Arba galima tiesiog orą išdžiovinti prieš išvažiuojant ir sandariai uždaryti vasarnamį iki kito savaitgalio - tai irgi gerokai sumažintų pelėsio riziką. 

Kodėl po drėgmės sugėrikliu kartis atsiranda bala?