Lietuva toliau prekiauja su Rusija: dvigubai išaugo eksportas į Rusijos kaimynes

Visgi, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) bei Valstybės duomenų agentūros specialistai tikina, kad didžioji dalis į Rusiją vis dar keliaujančio eksporto yra ne lietuviškos kilmės prekės, tačiau reeksportas.

Ženkliai išaugo sankcionuotų ir nesankcionuotų prekių eksportas į Rusijos kaimynes

Komiteto posėdyje dalyvavęs duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius pristatė detalią Lietuvos eksporto krypčių apžvalgą. Besiremdamas Eurostato duomenimis, specialistas konstatavo, jog nuo praėjusių metų vasario 24 d. šalies eksportas į Rusiją sumažėjo maždaug 35 proc. Visgi, jis pastebėjo neigiamą tendenciją – nuo karo pradžios į Rusijos kaimynes Lietuvos eksportas išaugo dvigubai.

„Periodu nuo 2022 m. kovo iki lapkričio mėnesio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, eksportas į Rusiją nukrito 35 proc., bet eksportas į Rusijos kaimynus išaugo dvigubai“, – komiteto nariams teigė V. Zemlys-Balevičius ir akcentavo, jog tyrime apžvelgė augantį Lietuvos eksportą į Baltarusiją, Kazachstaną, Uzbekistaną, Sakartvelą, Armėniją bei Kirgiziją.

„Daugiausiai eksportuojame papildomai į Baltarusiją, po to eina Kazachstanas“, – nurodė jis.

Tokia pat tendencija, pasak V. Zemlio-Balevičiaus, pastebima ir su sankcionuotomis prekėmis – į Kremliaus režimui pavaldžią rinką eksporto kiekiai yra sumažėję, tačiau sankcionuotų prekių vežimas į Rusiją nėra visiškai nutrūkęs.

„Žiūrint į tą Rusijos duomenis, matosi, kad sumažėjimas nėra toks didelis, kaip norėtųsi – (...) natūrali hipotezė būtų, kad tai turėtų būti 0. Akivaizdu, kad taip nėra“, – stebėjosi specialistas.

Tuo metu, akcentuoja V. Zemlys-Balevičius, Rusijos kaimyninėms šalims sankcionuotų prekių parduodama 5 kartus daugiau – anksčiau mėnesinis eksportas buvo 50 mln. eurų, tačiau dabar skaičiai siekia 250 mln. eurų.

„Reiškiasi, 5 kartus išaugęs kasmėnesinis eksportas į aplinkines šalis“, – konstatavo jis.

„Matome tą neraminančią tendenciją, kad eksportas į Rusiją nors ir sumažėjo, padidėjo į aplinkines šalis. Ir kaip jau žinoma, čia ne vien mano analizė (...) – čia viešai žinoma paslaptis, kad apėjimas į Rusiją yra daromas per aplinkines šalis. Ir mes tą efektą matome“, – aiškino jis.

Didžioji eksporto į Rusiją dalis – ne lietuviškos kilmės prekės

Reaguodamas į duomenų analizę, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis pastebėjo, kad vertinant eksporto į Rusiją mastus, reikia įvertinti, ar prekės yra lietuviškos kilmės, ar reeksportuojamos. Jam antrino ir Valstybės duomenų agentūros atstovas Vadimas Ivanovas, nurodydamas, kad 90 proc. į agresorę šalį keliaujančių prekių yra ne lietuviškos kilmės.

„Reikėtų pasakyti, kad į Rusiją tiesiogiai iki dešimtadalio prekių yra lietuviškos kilmės ir pagamintos Lietuvoje, daugiausiai iš lietuviškų komponentų. Visa kita dalis – virš 90 proc. – yra prekių reeksportas per Lietuvą į Rusiją“, – nurodė specialistas.

Be to, V. Ivanovas akcentavo, kad lietuviškų prekių eksporto iš agresorės kaimyninių valstybių į Rusiją skaičiai taip pat sumažėjo.

„Rusija su tomis visomis satelitinėmis kaimyninėmis šalimis – lietuviškos kilmės prekių eksportas per 2022 metus sumažėjo 20 proc. Reiškiasi, tas visas augimas iš esmės yra susijęs ne su Lietuvoje pagamintų prekių eksportu, o su prekių reeksportu per Lietuvą“, – pakartojo Valstybės duomenų agentūros atstovas.