„Net neabejokite ir jokiais būdais neatidėliokite!“. „1000 pasaulio stebuklų“ herojai skelbia, kur lietuviams reikia būtinai pakeliauti

„Pirmą kartą šioje šalyje lankiausi prieš gerą dešimtmetį. Nuo to laiko čia viskas smarkokai pasikeitė – išsiplėtė kelių tinklas, atsirado daug naujų patrauklių vietų nakvynei. Ir tuo pat metu keliauti čia vis dar ganėtinai nebrangu: daugumą gamtos paveldo objektų galima apžiūrėti visiškai nemokamai, kelių mokesčiai – simboliniai, o degalai – gerokai pigesni, nei mes esame įpratę“, – pabrėžia A. Sutkus.

Intriguojantys kontrastai suteikia žavesio

Gamtos įvairove pasižyminčioje didžiulėje šalyje, anot keliautojų, išskirti vos keletą lankytinų objektų būtų labai sudėtinga. Maroke jie praleido mėnesį, tačiau net ir neužsibūnant vienoje vietoje ilgiau nei parą, tiek laiko neužteko, norint aplankyti visus dominančius taškus. „1000 pasaulio stebuklų“ laidos herojai keliones į Maroką planuojantiems žmonėms rekomendavo aplankyti bent jau žinomiausias šalies vietas.

A. Sutkaus vertinimu, būtent Maroko įvairiapusiškumas labiausiai ir masina turistus. Čia galima rasti beveik viską: bekraštę saulės išdegintą dykumą, sidabrinėmis sniego karūnomis pasidabinusį Atlaso kalnų masyvą ir netgi vieną geriausių pasaulyje banglenčių centrų. Tagazuto miestas tapo tikru šio sporto entuziastų rojumi, savo jėgas čia išbandė ir pats A. Sutkus.

Kino entuziastai nepraleidžia Varzazato mieste esančių „Atlas Studio“ filmavimo aikštelių. Jose buvo kuriami tokie kultiniai filmai kaip „Kleopatra“, „Gladiatorius“ ir daugelis kitų.

Audrius ir Alma šiame kelionių etape nepamiršo išbandyti kažko naujo. Maroke abu trumpam pasijuto speleologais – tyrinėjo urvus. Iki tol buvo bandę tik kuklesnę turistinę šios pramogos versiją – vaikštinėjo požeminėse ertmėse nutiestais takeliais. Nauja patirtis buvo visai kitokia: su patyrusiu šios srities specialistu buvo nusileidę į 300 m gylį, apžiūrėjo užburiančio grožio stalagmitus ir stalaktitus, brido požemine upe.

Keliai geri, bet visureigis vis tiek pravers

Maroke itin sparčiai plečiamas automagistralių tinklas, tačiau patiems smalsiausiems keliautojams A. Sutkus vis tiek pataria rinktis visureigį. Kylant į kalnus, neretai tenka važiuoti tikra bekele, o nuo 216 iki 290 mm naudojant pneumatinę pakabą keičiama „Land Rover Defender“ prošvaisa leido keliautojams ramiai jaustis įveikiant net pačias nelygiausias atkarpas. Sumažinę padangų slėgį jie pasivažinėjo netgi Sacharos dykumos smėlynais.

Sudėtingesnėmis sąlygomis taip pat labai praverčia „Defender“ visureigyje sumontuoto 400 AG galią išvystančio 3 l benzininio variklio trauka. Švelniojo hibrido technologija leidžia netgi kopiant į kalnus išlaikyti gana nedideles degalų sąnaudas.

Anot A. Sutkaus, nors 13 l/100 km važiuojant bekele gali atrodyti bauginančiai, vairuojant galingą senesnį visureigį jos gali siekti ir 20 l/100 km. Tam įtakos turi ir automobilio vežamas bagažas, o jo keliautojai turi nemažai. Ant stogo netgi susimontavo palapinę, o bagažinėje – nedidelę virtuvėlę.

„Kasdien naudojant visą tą įrangą labai praverčia ir „Defender“ pakaba su oro pagalvėmis. Prieš kiekvieną nakvynę automobilį nuleidžiam – taip ir į viršuje esančią palapinę užsiropšti lengviau, ir Almai patogiau naudotis visa virtuvės įranga. Smagu, kad mano papildomai sumontuota įranga – dušas, virtuvė ir saulės elementai – viskas puikiai veikia“, – vardija pašnekovas.

Ilgose kelionėse atsiskleidžiantys privalumai

A. Sutkus yra tikras klasikinių visureigių entuziastas – jis turėjo ne vieną senesnį „Land Rover Defender“ modelį. Vyras pripažįsta, kad naujos kartos automobilį iš pradžių vertino skeptiškai, tačiau po artimesnės pažinties nuomonė pasikeitė. Svarbiausia, kad naujasis modelis yra puikiai pritaikytas tokioms tolimoms kelionėms.

Ilgas valandas riedant automagistralėmis, itin praverčia komfortiškos, ne tik šildomos, bet ir vėdinamos sėdynės su atminties funkcija tiek vairuotojui, tiek ir keleiviui. Maroke, priklausomai nuo regiono, temperatūra gali labai ženkliai skirtis, tad tokios sėdynės suteikia maksimalų komfortą.

Taip pat labai pasiteisina tiksliai veikiančios pagalbinės sistemos. Dvi svarbiausios iš jų – adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo ir eismo juostos išlaikymo. Prie automobilio greitai įprato ir Alma – vairuodama „Defender“ ji tikina besijaučianti visiškai užtikrintai, nors visureigio ilgis siekia 4,7 m ir net be jokios papildomos įrangos jis sveria daugiau nei dvi tonas.

„Net ir patį pirmąjį kartą atsisėdusi prie tokio automobilio vairo nejaučiau jokios įtampos. Greitai kaip nori nusistatai sėdynę, matomumas puikus, o pats visureigis labai lengvai valdomas. Didesni nei įprasta jo gabaritai ir nemažas svoris – jokia problema“, – užtikrintumo nestokoja A. Sutkuvienė.

Anot A. Sutkaus, atskirai paminėti verta jų vairuojamo „75th Limited Edition“ ribotos serijos modelio „Grasmere Green“ spalvą. Žaliai nudažytas automobilis gamtoje tampa bemaž nepastebimas. Tai leidžia išvengti piktų kėslų galinčių turėti žmonių dėmesio ir užtikrina ramų poilsį. Ne veltui tokia spalva buvo dažoma britiška karinė technika, o pasibaigus karui jos likučius „Land Rover“ panaudojo dar 1948 m. rinkoje pasirodžiusiems „Series I“ visureigiams.

Ideali kulinarinių kelionių kryptis

Keliautojai pastebi, kad Marokas idealiai tinka žmonėms, planuojantiems kulinarines keliones. O ypač tiems, kurie mėgsta jūros gėrybes.

Galima paskanauti ir kitų egzotiškų patiekalų – jų pasiūla priklauso nuo lankomo regiono. Vienas žinomiausių – tadžinas: specialiame puode bent keletą valandų su daržovėmis ir prieskoniais troškinamas mėsiškas valgis.

„Akys turbūt labiausiai norėdavo jūros gėrybių. Be to, buvo įdomu pamatyti, kaip išgaunamas itin retas, gurmanų labai vertinamas arganų aliejus, paragauti paties aliejaus ir juo pagardintų saldumynų. Netgi mėsa buvo neišpasakyto skanumo“, – apie kulinarinę kelionės pusę pasakoja A. Sutkuvienė.

Audrius ir Alma šioje kelionėje maitinosi taip, kaip yra įpratę, t. y. stengdavosi pirkti šviežius vietinėse turgavietėse siūlomus produktus. Važiuodami palei Viduržemio jūros pakrantę valgydavo austres ar jūrų ežius, leisdamiesi giliau į šalies gilumą mėgavosi apelsinais, mandarinais ir bananais, o pakilę į kalnus skanavo obuolius. Daug kur taip pat galima įsigyti riešutų, figų, datulių ir visokių daržovių.

„Jei pageidauji tikrai šviežių produktų, tokiose šalyse viską perki ne prekybos centruose, o tiesiog šalia gatvės esančiuose turgeliuose. Čia vietoje tau gali ir vištą nupešti. Mus, europiečius, prekeiviai atpažįsta ir neretai nustato atitinkamas kainas, tačiau vis tiek maistas yra ganėtinai pigus“, – kasdienio apsipirkimo specifiką nupasakoja A. Sutkuvienė.

Abu keliautojai iš rankų nepaleido fotoaparatų ir vaizdo kamerų. Maroke užfiksuotus įspūdingiausius vaizdus bus galima pamatyti jau rugsėjo mėnesį debiutuosiančiame naujame „1000 pasaulio stebuklų“ laidos sezone.

Žiūrovų taip pat laukia siužetai iš Turkijos – tai yra kita Audriaus ir Almos kelionės kryptis. Vėliau jie aplankys Sakartvelą, o jei viskas klostytis sėkmingai – ir Azerbaidžaną bei Armėniją.