Kas laimės „Euroviziją 2023“: mokslininkai atskleidė laimėtojos dainos formulę – tai tinka 17 atvejų iš 20 (Video)

Gegužės 11 d., ketvirtadienį, 22 val. Lietuvos laiku prasidės antrasis „Eurovizijos 2023“ pusfinalis. Šeštadienį, gegužės 13 d., paaiškės dainų konkurso nugalėtojai.

Ištisus dešimtmečius mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių tiria popmuzikos fenomeną – kaip kuriami hitai ir kuo tam tikri kūriniai tokie įsimintini. 1941 metais vokiečių filosofas Theodoras Adorno paskelbė esė „Apie populiariąją muziką“, kurioje pradėjo mąstyti, kuo ji skiriasi nuo „rimtos muzikos“. Jis tvirtino, kad išpopuliarėja dainos, kurios linkusios būti „standartinės“ su pasikartojančiais žodžiais ir yra maždaug 3 minučių trukmės.

Filosofas taip pat pažymėjo, kad viena pagrindinių populiarios dainos taisyklių yra priedainis, susidedantis iš 32 taktų, o diapazonas ribojamas iki vienos oktavos arba vienos natos. Be to, jis tikėjo, kad dainų populiarumui įtakos turi ir tekstų temų spektras – esą jis linkęs būti ribotas.

Adorno taip pat mano, kad bendrieji hitų tipai taip pat yra standartizuoti:

• šokių tipai;
• mamos dainos;
• namų dainos;
• „novatoriškos“ dainos;
• pseudo-darželio eilėraščiai;
• kančia.

Vinčesterio universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakulteto dekanas Glennas Fosbray'us per pastaruosius 20 metų ištyrė „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtojas, o tada pritaikė laimėjusios dainos formulę, kad išsiaiškintų, kas galėtų laimėti šių metų dainų konkursą.

Pirma, „Eurovizijai“ pateiktos dainos negali būti ilgesnės nei 3 minutės, o tai gali padidinti kiekvieno dalyvio šansus laimėti. Be to, mokslininkai išsiaiškino, kad visos laimėjusios dainos turėjo bendrą lyrinę temą: 17 iš 20 buvo apie santykius, o 13 iš 20 vartojo žodį „meilė“. Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad visose dviejose dešimtyse laimėjusių dainų buvo pasikartojantys priedainiai, kurie padėjo žiūrovams atsiminti dainą, kai reikėjo balsuoti.

Ankstesniame tyrime Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai išanalizavo paskutinių 55 metų duomenis ir padarė išvadą, kad dainos sėkmės raktas yra kartojimas. Dainos, kuriose daugiausia kartojasi ištisos frazės ir pavieniai žodžiai, buvo labiau komerciškai sėkmingos.

2016 metais Londono Goldsmiths universiteto mokslininkai atliko savo tyrimą, kuris patvirtino, kad lengvai įsimenamos ir klausytojams „įstrigusios“ galvoje dainos tampa populiarios.

2017 m. Vašingtono Džordžtauno universiteto neurologų atliktas tyrimas parodė, kad pop dainos populiarios yra „harmoninio netikėtumo“ elementas. Paprasčiau tariant, tai netikėtas akordo pokytis, kuris neva sukelia dopamino antplūdį, panašų į tą, kurį sukelia maistas ar seksas.

Kitas Vokietijos Maxo Plancko žmogaus ir smegenų kognityvinių tyrimų instituto mokslininkų tyrimas rodo, kad populiari daina yra nenuspėjamumo ir netikėtumo pusiausvyra. Muzika teikia didžiausią pasitenkinimą, kai skatina klausytoją „nuolat generuoti ir tenkinti lūkesčius, kūriniui besiskleidžiant laiku“.

Savo tyrime Glennas Fosbray taip pat nustatė, kad 17 iš 20 paskutinių konkurso nugalėtojų dainų buvo atlikti anglų kalba, o 18 iš jų bent kartą vartojo žodį „tu“. Taigi mokslininkai priėjo prie išvados, kad norint laimėti „Eurovizijoje“, būtina, kad daina būtų kartojama, truktų ne ilgiau nei tris minutes, būtų apie santykius, kreiptųsi į klausytoją ir būtų atliekama anglų kalba. Kūrinio tekstai taip pat turėtų būti nukreipti į klausytoją ir turėti dramatišką akordų kaitą, taip pat turėti žemą „harmonišką staigmeną“.

Britų mokslininkai išanalizavo Mae Muller dainą „I Wrote A Song“, su kuria ji konkurse atstovauja Jungtinei Karalystei. Šiemet ji gali tapti nugalėtoja. Tiesą sakant, ji tinka daugeliu atžvilgių:

• atlikta anglų kalba;
• apie santykius;
• apima pasikartojančius žodžius;
• naudoja adresatą „tu“;
• naudoja tik keturis akordus.

Tačiau Mae Muller daina neturi jokio netikėtumo elemento ir stokoja įkvepiančių natų ar akordų pakeitimų, todėl ji skamba kaip vaikiška daina. Kas iš principo irgi nėra blogai, bet, deja, ne idealu.