Ar galime sugyventi su skirtingo tikėjimo žmonėmis? Itin karšta Indijos problema (Foto)

Indijoje gyvena apie du šimtai milijonų musulmonų. Tai viena didžiausių pasaulyje musulmonų bendruomenių, tačiau kartu tai yra religinė mažuma, nes Indijoje vyrauja hinduistai.

Nuo Indijos nepriklausomybės, nepaisant konstitucinės apsaugos, musulmonai susidūrė su sisteminga diskriminacija, išankstiniu nusistatymu ir smurtu.

Ekspertai teigia, kad antimusulmoniškos nuotaikos sustiprėjo vadovaujant ministrui pirmininkui Narendrai Modi ir valdančiajai BJP partijai, kuri nuo tada, kai buvo išrinkta į valdžią 2014 metais, vykdė hinduistų nacionalistinę darbotvarkę.

Po Modi perrinkimo 2019 m. vyriausybė ėmėsi prieštaringai vertinamos politikos, kuri, kritikų teigimu, aiškiai ignoruoja musulmonų teises ir siekia atimti teises iš milijonų musulmonų.

Modi valdymo metu smurtas prieš musulmonus tapo dažnesnis. Šie žingsniai sukėlė protestus Indijoje ir sulaukė tarptautinio pasmerkimo.

Indija yra religinės, etninės ir kalbinės įvairovės šalis. Apskaičiuota, kad du šimtai milijonų musulmonų, kurių dauguma laikomi sunitais, sudaro apie 15 procentų gyventojų, o tai yra didžiausia religinių mažumų grupė.

Hinduistai sudaro apie 80 procentų Indijos gyventojų. Šalies musulmonų bendruomenės yra įvairios, skiriasi kalba, kastos, etninė priklausomybė ir galimybė gauti politinę bei ekonominę galią.

Kaip Indijos padalijimas paveikė hinduistų ir musulmonų santykius?

Mokslininkai teigia, kad kai kurie prieštaravimai tarp Indijos hinduistų ir musulmonų gali būti siejami su kataklizminiu Britų Indijos padalijimu 1947 m. Ekonomiškai nuniokotiems po Antrojo pasaulinio karo britams trūko išteklių išlaikyti savo imperiją ir jie pasitraukė iš subkontinento. Prieš padalijimą Indijos nacionalinio kongreso partija, vadovaujama Mahatmos Gandhi ir Jawaharlal Nehru, siekė nepriklausomybės, organizavo pilietinį nepaklusnumą ir masinius protestus prieš britų valdžią. Tuo tarpu visos Indijos musulmonų lygos politinė grupė, vadovaujama Muhammado Ali Jinnah, paragino sukurti atskirą valstybę musulmonams.

1947 m. Didžiosios Britanijos teisėjas paskubomis nustatė hinduistų daugumos Indijos ir Pakistano, kuriame daugumą sudaro musulmonai, sienas (įskaitant dabartinį Bangladešą). Šis padalijimas sukėlė mirtinas riaušes, siaubingą bendruomeninį smurtą ir masinę musulmonų migraciją į Pakistaną bei hinduistų ir sikų į Indiją. Išgyvenusieji prisimena krauju permirkusius traukinius, gabenusius pabėgėlius iš vienos šalies į kitą, sudegintus miestus ir gatvėse išmėtytus kūnus. Istorikai apskaičiavo, kad buvo nužudyta nuo dviejų šimtų tūkstančių iki dviejų milijonų žmonių.

Kodėl šimtus metų kartu gyvavusios bendruomenės puolė viena kitą, lieka neaišku. Kai kurie ekspertai kaltina britus ir jų „skaldyk ir valdyk“ strategiją, kuri suteikė tam tikras rinkimų privilegijas musulmonų mažumai, maždaug 25 procentams gyventojų. Kiti nurodo įtampą tarp hinduistų ir musulmonų politinių judėjimų, kurie sutelkė rinkėjus pagal religines kryptis. Po padalijimo Indijoje liko apie trisdešimt penki milijonai musulmonų.

Kaip religija buvo įtraukta į Indijos konstituciją?

Septyniasdešimties metų senumo šalies konstitucija įtvirtina egalitarinius principus, įskaitant socialinę lygybę ir nediskriminavimą. 1976 m. į preambulę buvo įtrauktas žodis „pasaulietinis“, tačiau konstitucija aiškiai nereikalauja atskirti religiją nuo valdžios.

Kongreso partijos lyderiai, kovoję už nepriklausomybę, pasisakė už Indiją, kuri pripažino visus piliečius ir tikėjimus kaip lygius. Gandhi, kuris įsivaizdavo pasaulietinę valstybę be diskriminacijos, 1948 m. buvo nužudytas hinduistų nacionalisto. Nehru, pirmasis Indijos ministras pirmininkas, manė, kad sekuliarizmas yra būtinas kuriant taikią visuomenę ir siekiant išvengti kitos tragedijos, kaip po padalijimo; jis laikė didžiausią grėsmę tautai tuos, kurie bando padalyti Indiją pagal religines linijas, ypač hinduistų grupes.

Kaip į valdžią atėjo hinduistų nacionalistai?

Indų nacionalizmą XX amžiaus 2 dešimtmetyje pirmą kartą išsakė Indijos autorius ir politikas V. D. Savarkaras savo knygoje „Hindutva: Kas yra hinduistas?“. Hinduistų nacionalistai mano, kad hinduistai yra „tikrieji žemės sūnūs“, nes jų šventosios žemės yra Indijoje, o krikščionių ir musulmonų šventosios žemės yra už jos ribų. Paprastai jie palaiko politiką, kuria siekiama Indiją paversti hinduistų valstybe. Daugelis mano, kad Indijos musulmonai yra užsieniečiai, nepaisant to, kad dauguma jų yra hinduistų, atsivertusių į islamą, palikuonys. Hinduistų nacionalistai nurodo, kad Pakistano sukūrimas ir padalijimas yra didžiausias musulmonų nelojalumo pasireiškimas.

1977 m. patyrusi pralaimėjimą rinkimuose, ministrė pirmininkė Indira Gandhi pasinaudojo religiniais nesutarimais, kad padėtų Kongreso partijai sugrąžinti valdžią. Gandhi, kurią 1984 m. nužudė sikų asmens sargybiniai, pakeitė jos sūnus Rajiv, kuris toliau palaikė hinduistus.

„Keletą dešimtmečių tvarus Kongreso judėjimas link hinduizmo mažoritarizmo sukūrė palankią dirvą kraštutinei BJP ideologijai“, – rašo Kanchan Chandra žurnale „Foreign Affairs“.

Įkurta 1980 m., BJP savo ištakas sieja su Rashtriya Swayamsevak Sangh (RSS), hinduistų nacionalistinės sukarintos savanorių grupės, politiniu sparnu. BJP atėjo į valdžią 1998 m. rinkimuose, nors atmetė savo radikalesnius tikslus išlaikyti koaliciją, kuriai vadovavo iki 2004 m., kai valdžią atgavo Kongreso partija. Šie tikslai apėmė ypatingo Kašmyro, ginčijamo musulmonų daugumos regiono, statuso panaikinimą; hinduistų šventyklos statybas šiauriniame Ayodhya mieste; ir vienodo civilinio kodekso sukūrimą, kad visi piliečiai turėtų vienodus asmeninius įstatymus. (Šiuo metu yra atskiras musulmonų asmeninis įstatymas, skirtas tokiems klausimams kaip santuoka ir paveldėjimas.)

2014 m. BJP pirmą kartą laimėjo vienos partijos daugumą Lok Sabha – žemuosiuose parlamento rūmuose ir įtakingiausiame Indijos politiniame organe – ir partijos lyderis Narendra Modi tapo ministru pirmininku. 2019 m. partija vėl užsitikrino daugumą po prieš musulmonų nukreiptos prieštaringos kampanijos, ir tikimasi, kad Modi vyriausybė išliks valdžioje visą penkerių metų kadenciją, kuri baigsis 2024 m.

Su kokia diskriminacija susiduria Indijos musulmonai?

Musulmonai patiria diskriminaciją tokiose srityse kaip užimtumas, švietimas ir būstas. Daugelis susiduria su kliūtimis siekdami politinės galios ir gerovės, jiems trūksta sveikatos priežiūros ir pagrindinių paslaugų. Be to, jie dažnai stengiasi užtikrinti teisingumą po diskriminacijos, nepaisant konstitucinės apsaugos.

Per pastaruosius du dešimtmečius musulmonų atstovavimą parlamente ištiko stagnacija: po 2019 metų rinkimų musulmonai užėmė vos 5 procentus vietų. Tai iš dalies lėmė BJP iškilimas, kuris iki 2022 m. vidurio parlamente neturėjo savo partijos narių musulmonų.

Tuo tarpu 2019 m. Indijoje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Common Cause“ ataskaitoje nustatyta, kad pusė apklaustų policininkų buvo nusiteikę prieš musulmonus, todėl jie mažiau linkę įsikišti, kad sustabdytų nusikaltimus prieš musulmonus. Analitikai taip pat pastebėjo plačiai paplitusį nebaudžiamumą tiems, kurie puola musulmonus. Pastaraisiais metais teismai ir vyriausybinės institucijos kartais panaikindavo apkaltinamuosius nuosprendžius arba atšaukdavo bylas, kuriose hinduistai buvo apkaltinti dalyvavimu smurtaujant prieš musulmonus. Valstybė vis dažniau priima įstatymus, ribojančius musulmonų religines laisves, įskaitant įstatymus ir draudimus mokyklose dėvėti hidžabus.

Be to, valdžios institucijos, siekdamos nubausti musulmonus, ėmėsi neteisminių priemonių, kurias kritikai vadina „buldozeriniu teisingumu“. 2022 m. kelių valstijų valdžia sunaikino žmonių namus, teigdama, kad nugriauti pastatai neturėjo tinkamų leidimų. Tačiau kritikai teigė, kad jie pirmiausia buvo nukreipti prieš musulmonus, kai kurie iš jų neseniai dalyvavo protestuose. Atsakydamas Indijos Aukščiausiasis Teismas pareiškė, kad griovimai „negali būti atsakas“, nors tokia praktika tęsiasi.

Kokių prieštaringų veiksmų ėmėsi Modi vyriausybė musulmonų atžvilgiu?

2019 m. gruodį parlamentas priėmė ir Modi pasirašė Pilietybės pakeitimo įstatymą, leidžiantį pagreitinti pilietybės gavimą hinduistams, sikams, budistams, džainams, parsiams ir krikščionims migrantams iš Afganistano, Bangladešo ir Pakistano. Kritikai sako, kad įstatymas yra diskriminacinis, nes jis neįtraukia musulmonų ir pirmą kartą taiko religinius kriterijus sprendžiant pilietybės klausimą. Modi vyriausybė teigia, kad įstatymas yra skirtas apsaugoti pažeidžiamas religines mažumas, kurios patyrė persekiojimą šiose trijose musulmonų daugumos šalyse.

Tuo pat metu BJP savo 2019 m. rinkimų manifeste pažadėjo užbaigti Nacionalinį piliečių registrą (NRC). NRC buvo sukurtas šeštajame dešimtmetyje unikaliam Asamo valstijos atvejui, siekiant nustatyti, ar gyventojai yra Indijos piliečiai, ar migrantai iš dabartinio kaimyninio Bangladešo. 2019 m. Asamo vyriausybė atnaujino savo registrą, į kurį neįtraukė beveik dviejų milijonų žmonių. Jei tai būtų įgyvendinta visoje šalyje, visi indai turėtų įrodyti savo pilietybę. Kritikai teigia, kad dėl šio proceso daugelis musulmonų gali netekti pilietybės, nes jiems trūksta reikiamų dokumentų ir jie negali gauti greitai pilietybės pagal Pilietybės pakeitimo įstatymą.

Tuo tarpu Modi sumažino vienintelės Indijos musulmonų daugumos – Džamu ir Kašmyro – politinę padėtį. 2019 metų rugpjūtį vyriausybė padalijo valstiją, esančią kalnuotame pasienio regione, dėl kurio kilo ginčas su Pakistanu, į dvi teritorijas ir atėmė jos ypatingą konstitucinę autonomiją. Nuo to laiko Indijos valdžia griežtai riboja žmonių teises regione, dažnai prisidengdama saugumo palaikymu. 2021 m. jie aštuoniasdešimt penkis kartus išjungė internetą, persekiojo ir suėmė žurnalistus, sulaikė žymius politinius veikėjus ir aktyvistus. Nepaisant vyriausybės tvirtinimų, kad saugumo padėtis pagerėjo, nuo padalijimo ginkluotos grupės nužudė dešimtis civilių.

„Kuo ilgiau valdys hinduistų nacionalistai, tuo labiau pasikeis musulmonų statusas ir tuo sunkiau bus pakeisti tokius pokyčius“, – sako Ashutosh Varshney, Indijos tarpbendruomeninių konfliktų ekspertas iš Browno universiteto.

Kokie buvo didžiausi smurto protrūkiai?

Babri Masjid, 1992 m. Ginčai dėl mečetės šiauriniame Ayodhya mieste pastaraisiais dešimtmečiais tapo mirtini. Hinduistai tvirtina, kad musulmonų Mogolų imperijos generolas XVI amžiuje pastatė mečetę hinduistų dievybės Ramo gimtinėje. 1992 metais hinduistų kovotojai sunaikino mečetę. Apytiksliai trys tūkstančiai žmonių, kurių dauguma buvo musulmonai, žuvo per kilusias riaušes – daugiausiai aukų pareikalavusių religinių susirėmimų nuo padalijimo. 2020 m. Modi pastatė kertinį akmenį naujai hinduistų šventyklai šioje vietoje, kai Aukščiausiasis Teismas patvirtino jos statybą.

Riaušės Gudžarate, 2002 m. Visoje šalyje kilo susirėmimai, kai užsiliepsnojo hinduistų piligrimų traukinys, važiavęs iš Ajodhjos per vakarinę Gudžarato valstiją, ir žuvo dešimtys žmonių. Kaltindami musulmonus už gaisro sukėlimą, hinduistų minios visame Gudžarate nužudė šimtus musulmonų, prievartavo musulmones moteris ir sunaikino musulmonų įmones bei maldos vietas. Opozicijos politikai, žmogaus teisių grupės ir JAV įstatymų leidėjai kritikavo Modi, tuometinį Gudžarato vyriausiąjį ministrą, ir BJP dėl to, kad nepakankamai padarė, jog užkirstų smurtui kelią, ir kai kuriais atvejais jį skatino. Indijos vyriausybės tyrimas teigė, kad traukinio gaisras buvo nelaimingas atsitikimas, tačiau prieštaringi pranešimai teigia, kad tai buvo padegimas.

Muzafarnagaro riaušės, 2013 m. Miestuose netoli Muzafarnagaro miesto daugiau nei šešiasdešimt žmonių žuvo per susirėmimus tarp hinduistų ir musulmonų. Apytiksliai penkiasdešimt tūkstančių žmonių, kurių dauguma yra musulmonai, pabėgo nuo smurto; daugelis mėnesių mėnesius gyveno pagalbos stovyklose, o kai kurie niekada negrįžo namo.

Antimusulmonų minios. Pastaraisiais metais hinduistų minios išpuoliai tapo tokie dažni, kad Indijos Aukščiausiasis Teismas perspėjo, kad jie gali tapti „nauju įprastu dalyku“. Viena iš labiausiai paplitusių prieš musulmonų nukreipto smurto formų yra budinčios grupės, puolančios žmones, kurie neva prekiauja karvėmis ar jas žudo, o tai, daugelio hinduistų nuomone, yra šventa. Remiantis 2019 m. „Human Rights Watch“ ataskaita, šios vadinamosios karvių apsaugos grupės nužudė mažiausiai keturiasdešimt keturis žmones, kurių dauguma yra musulmonai. Musulmonai vyrai taip pat buvo užpulti po to, kai buvo apkaltinti „meilės džihadu“ – terminu, kurį hinduistų grupės naudoja apibūdinti musulmonus vyrus, tariamai bandančius suvilioti ir vesti hinduistes, kad jas atverstų į islamo tikėjimą. Šimtai vyrų musulmonų buvo areštuoti už tai, kad pažeidė prieš atsivertimą nukreiptus įstatymus, kuriuos kelios BJP vadovaujamos valstijos priėmė, siekdamos užkirsti kelią meilės džihadui.

Susirėmimai Naujajame Delyje, 2020 m. Musulmonams ir kitiems protestuojant prieš Pilietybės pakeitimo įstatymą Naujajame Delyje kilo smurtas. Per didžiausią bendruomenės smurtą sostinėje per pastaruosius dešimtmečius žuvo apie penkiasdešimt žmonių, kurių dauguma buvo musulmonai. Kai kurie BJP politikai padėjo kurstyti smurtą, o policija, kaip pranešama, nesikišo, kad sustabdytų hinduistų minias nuo musulmonų puolimo. 2021 m. „Human Rights Watch“ ataskaitoje nustatyta, kad valdžios institucijos netyrė policijos bendrininkavimo, o kaltinimus pateikė daugiau nei tuzinui protestuotojų.

Protestai dėl islamofobiškos retorikos, 2022 m. Gegužės mėn. dviejų BJP pareigūnų nešvankūs komentarai apie pranašą Mahometą sukėlė mirtinus protestus visoje Indijoje ir šį įvykį pasmerkė musulmonų daugumą turinčios šalys. BJP suspendavo pareigūnus. Kitą mėnesį du musulmonai nužudė hinduistą, kuris palaikė vieną iš BJP pareigūnų per išpuolį, kurį nufilmavo ir pasidalino internete.

Kritikai teigia, kad BJP pareigūnai nepaisė pastarojo meto smurto prieš musulmonus. „Per pirmąją Modi penkerių metų kadenciją buvo nuolatiniai išpuoliai prieš musulmonus, todėl bendruomenė jautėsi apgulta“, – sako Ghazala Jamil, Jawaharlal Nehru universiteto Naujajame Delyje docentė. „Idėja buvo tokia, kad jei esi musulmonas, gali būti užpultas bet kur ir bet kada“. Smurtą prieš musulmonus taip pat paskatino neapykantos kurstymas ir internete skleidžiama dezinformacija.

Kas nori išsaugoti Indijos sekuliarizmą?

Ekspertai pastebi, kad nors hinduistų nuotaikos prieš musulmonus auga, ne visi hinduistai ir ne visi už BJP balsavę žmonės yra nusiteikę prieš musulmonus. Ir musulmonai, ir hinduistai, įskaitant aktyvistus, teisės mokslininkus ir studentus, kovoja prieš BJP veiksmus, kuriais siekiama pakenkti Indijos sekuliarizmui. Pavyzdžiui, po to, kai buvo priimtas Pilietybės pakeitimo įstatymas, kelių valstijų ministrai pareiškė neįgyvendinsiantys įstatymo, o beveik du tūkstančiai akademikų ir profesionalų pasirašė pareiškimą, smerkiantį jį už konstitucijos dvasios pažeidimą.

Kaip pasaulis reaguoja į didėjančią diskriminaciją Indijoje?

Daugelis užsienio vyriausybių ir tarptautinių organizacijų pasmerkė BJP vykdomą musulmonų diskriminaciją, nurodydamos veiksmus Kašmyre, Pilietybės pakeitimo įstatymą ir ypatingą susirūpinimą dėl antimusulmoniškos retorikos.

JT žmogaus teisių biuras Pilietybės pakeitimo įstatymą apibūdino kaip „iš esmės diskriminacinį“. Iranas, Kuveitas ir Kataras buvo vienos iš musulmonų daugumos šalių, kurios 2022 m. pateikė oficialius skundus prieš Indiją dėl valstybės pareigūnų islamofobiškų pastabų. Islamo bendradarbiavimo organizacija (OIC), susidedanti iš penkiasdešimt septynių valstybių narių, paragino Indiją pažaboti „augančią neapykantą ir šmeižtą prieš islamą“ bei „sistemingą praktiką prieš Indijos musulmonus“.

JAV administracijos nenorėjo viešai skelbti Indijos piktnaudžiavimo, nes jos sustiprino ryšius su šia šalimi. Pavyzdžiui, kai 2020 m. vasario mėn. prezidentas Donaldas Trumpas lankėsi Indijoje, jis gyrė Modi įsipareigojimą religijos laisvei ir nieko nesakė apie smurto protrūkį Delyje.

Pranešama, kad Joe Bideno administracija privačiai išreiškė susirūpinimą, tačiau plečia bendradarbiavimą su Indija, įskaitant vadinamąjį Quad.

Tuo tarpu 2020 m. ataskaitoje JAV Tarptautinės religijos laisvės komisija, nepriklausoma vyriausybinė agentūra, pirmą kartą nuo 2004 m. priskyrė Indiją prie „ypatingą susirūpinimą keliančių šalių“ – jos reitingas yra žemiausias. Tas paskyrimas paragino JAV vyriausybę taikyti sankcijas Indijos pareigūnams, atsakingiems už piktnaudžiavimą. Kai kurie Kongreso nariai taip pat išreiškė susirūpinimą.