Nenustoja stebinti: „Portalo“ ir „Nano Jesus“ projektų kūrėjai pristato naują grandiozinį projektą

„VILNIUS TECH „Faux Real Studio“ aprėps virtualios produkcijos paslaugas filmų, muzikos, reklamos, televizijos industrijos atstovams. Tai taip pat bus ir nauja edukacijų bei mokomojo turinio kūrimo erdvė, kurioje galės kurti specialistai, gebantys dirbti su naujausiomis virtualios produkcijos technologijomis“, – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ direktorė dr. Lina Pečiūrė.

Nuo studentų – iki reklamos kūrėjų

Dėl didžiulio visuomenės susidomėjimo sulaukusių projektų „Portalas“ – įrenginys, vaizdo ryšio pagalba sujungiantis Vilnių ir Liubliną, „Nano Jesus“ – mažiausia pasaulyje – vos trečdalio milimetro dydžio, tiksli Vilniaus Katedros aikštės prakartėlės kopija ir kt. žinomas „LinkMenų fabrikas“ jau seniai yra pristatoma kaip vienintelė tokia bendrakūrystės erdvė Lietuvoje.

„Centro tikslas – suteikti galimybę mokytis kuriant, brandinant ir įgyvendinant idėjas čia įkurtose laboratorijose, komandinio darbo ir kūrybinio įkvėpimo erdvėse. Jis įkurtas siekiant ugdyti būsimų specialistų kompetencijas, skatinti kūrėjų, mokslininkų ir verslo bendradarbiavimą bei prisidėti prie inovacijomis grįstos Lietuvos ekonomikos augimo“, – teigia L. Pečiūrė.

Studijų tikslais, visiškai nemokamai visa įranga ir centro patalpomis gali naudotis VILNIUS TECH studentai. Tačiau bendrakūrystės erdvė – atvira įvairioms kūrėjų bendruomenėms: organizuojami hakatonai, tinklaveikos vakarai, mokslo populiarinimo renginiai, prie kurių gali prisijungti visa Vilniaus miesto ir jo svečių bendruomenė.

Domisi ir Lietuvoje, ir užsienyje

Nors Lietuvoje tokių bendrakūrystės erdvių kaip „LinkMenų fabrikas“ kol kas nėra, jų netrūksta užsienyje. ATHENA Europos universitetų aljanso, kuriam priklauso ir VILNIUS TECH, nariai, turintys tokius bendrakūrystės centrus, yra susibūrę į iniciatyvą „Co-creation HUB“.

„Dalindamiesi patirtimi ir žiniomis su kitais partneriais, ieškome būdų, kaip apjungti visus ATHENA aljanse veikiančius centrus į bendras veiklas. Tokiu būdu siekiama sukurti daugiau galimybių studentams, pavyzdžiui, mobilumo programas, kai studentai gali vienos programos metu apsilankyti kelių universitetų kūrybiškumo centruose“, – teigia ATHENA aljanso komunikacijos vadovė dr. Eglė Girdzijauskaitė.

VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ taip pat priklauso ir tarptautiniam „Design Factory Global Network“ tinklui, buriančiam universitetų ir mokslinių tyrimų organizacijų inovacijų centrus visame pasaulyje.

„Tačiau mes esame išskirtiniai, nes po vienu stogu turime tiek prototipavimo dirbtuves – 3D spauda, elektronika, dažymas ir kt., tiek ir medijų dirbtuves bei jau minėtą virtualios produkcijos studiją. Būtent šių dviejų skirtingų sričių sintezė daro mus unikaliais“, – pasakoja „LinkMenų fabriko“ vadovė.

Apie tokių bendrakūrystės erdvių kūrimą kalbama ir Lietuvoje. Jų steigimu domisi savivaldybės, mokyklos, kiti universitetai. Jau keletą metų iš eilės „LinkMenų fabrikas“ dalyvauja „Edu Vilnius“ projekte. Jo metu teikiami mokymai tiems mokytojams, kurie savo mokyklose yra įsirengę „FabLab“ erdves.

Universiteto planuose – plėtra ir dėmesys tvarumui

VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ – kol kas vienintelis Lietuvoje bendrakūrystės centras. Tačiau dar šių metų pavasarį duris atvėrė kita inovatyvi universiteto vieta – Tvarumo centras, kurio tikslas – konsoliduoti tarpdisciplinines mokslininkų kompetencijas kuriant pažangius tvarius sprendimus ir imtis lyderystės siekiant teigiamų pokyčių visuomenėje. Centro steigimą paskatino projektas „Integruoto tvarumo technologijų laboratorijos VILNIUS TECH įkūrimas“, finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Centre veikia demonstracinių veiklų laboratorijos ir įprasto bei nuotolinio mokymosi erdvės, kuriose galima gilinti tiek teorines žinias, tiek praktinius įgūdžius, susijusius su įvairiomis tvarumo veiklų ir technologijų sritimis.

Išskirtiniame bendrakūrystės centre universiteto studentai gali eksperimentuoti ir Tvaraus vartojimo demonstracinėje erdvėje, kurios koncepcija remiasi žiediškumo įgyvendinimu maisto vartojimo grandinėje. Čia demonstruojama, kaip galima sumažinti maisto sistemos aplinkosauginį pėdsaką ir poveikį klimatui, o „vertikaliame darže“ auginamos maistinės kultūros, kurias galima naudoti maisto gamybai.

Tuo pat metu susidariusios maisto ir virtuvės atliekos bioreaktoriuje anaerobinio apdirbimo metu perdirbamos į biodujas bei kompostą. Su tokio pobūdžio technologijų demonstravimu, praktinių gebėjimų ir tvaraus vartotojo elgsenos įpročių formavimu siekiama ugdyti beatliekio maisto gaminimo įpročius, kurie itin naudingi plačiajai visuomenei – išmetamas maistas vis dar yra rimta problema visame pasaulyje.