„Nedarykite šių klaidų.“ Įvardijo, ką dovanoti geriausia

Šis grąžinimo „pamišimas“ iš dalies atsiranda dėl to, kad žmonės dažnai daro klaidų dovanojimo procese, sako Julianas Givi, rinkodaros ekspertas ir psichologas, kuris tyrinėja dovanojimo praktiką jau apie dešimtmetį.

Kai J.Givi pradėjo šį tyrimą, jis manė, kad dovanų davėjai buvo tiesiog motyvuoti noru patenkinti gavėjų poreikius. Tačiau jis greitai sužinojo, kad taip nėra. Žmonės dažnai dovanoja dovanas, kurios atitinka jų pačių troškimus ar tiesiog kaip pokštą, – o ne gavėjų norus, sako Vakarų Virdžinijos universitete dėstytojaujantis J.Givi.

Kitaip tariant, žmonės galėtų daug sėkmingiau dovanoti, jei tik sugebėtų atsitraukti nuo savo ego. J.Givi ir jo kolegos peržiūrėjo įvairius tyrimus apie dovanų davimą, kurie buvo paskelbti liepos mėnesio „Journal of Consumer Psychology“ žurnale.

Dovanų davimas gali pasirodyti kaip ne itin tyrimo vertas dalykas. Tačiau teigiamas dovanų keitimosi procesas gali padėti verslams, kovojantiems su grąžinimų apimtimis, taip pat sustiprinti socialinius ryšius. Svarbiausia, kad tai galėtų sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Paskaičiuota, kad, pavyzdžiui, 2020 m. JAV į sąvartynus pateko apie 2,6 milijono tonų grąžintų prekių.

J.Givi manymu, dovanotojai neretai pasiklysta savo pasirinkimuose dėl nustatytų socialinių normų, dažniausiai, anot jo, – šių normų svarba yra pervertinama.

„Pavyzdžiui, mes niekada nenorėtume dovanoti naudoto daikto, tačiau jei gavėjas apie tokį daiktą galvojo, tai jam tokia dovana visiškai priimtina“, – teigia J.Givi.

Jis pateikė ir kitą pavyzdį – dovanos įpakavimas. Tarkime, turime 50 eurų biudžetą. Galime 40 eurų skirti dovanai ir 10 eurų – įpakavimui, arba galime visus 50 dolerių skirti dovanai, o įpakavimui nieko nepalikti. Tačiau socialinė norma reikalauja, kad dovaną įpakuotume gražiai.

Įdomu tai, kad normos dažniau apeinamos, kai kalbama apie patirtines dovanas. Anot J.Givi, šia tema yra atlikta keletas tyrimų.

Vienas jų rodo, kad mes ne taip dažnai dovanojame patirtines dovanas, kaip norėtų gavėjai. Kitas tyrimas rodo, kad nors žmonės dažniausiai dovanoja materialias dovanas, patirtinės dovanos iš tikrųjų teikia daugiau laimės.

Tai vadinama „patirtinio pranašumo“ fenomenu. Dar vienas tyrimas rodo, kad patirtinės dovanos suartina gavėjus su davėjais labiau nei materialios dovanos.

Tačiau J.Givi taip pat įspėja apie klaidą, kai dovanų davėjai stengiasi nustebinti gavėjus perdėtai originaliais daiktais, pavyzdžiui, šokolado fontanais ar kitais novatoriškais, tačiau praktiškai nereikalingais daiktais.

Pasak J.Givi, dovanos turėtų būti praktiškos ir naudingos ilgalaikėje perspektyvoje.

„Žmonės dažnai pernelyg akcentuoja staigmenos momentą, – sako jis. – Pavyzdžiui, šokolado fontanas tikrai gali nustebinti, tačiau tai nėra daiktas, kurį dažnai naudosite. O kavos aparatas gali suteikti daug daugiau naudos ilgainiui.“

Vis dėlto, tyrimai šioje srityje nėra baigti. Didžioji dauguma tyrimų buvo atlikti tik JAV ir Jungtinėje Karalystėje, todėl tyrimo išvados gali skirtis priklausomai nuo kultūrinių normų.

Pavyzdžiui, kai kuriose kultūrose sentimentalios dovanos gali būti vertinamos labiau nei paviršutiniškos, tačiau, jei dovanos davėjas žino, kad gavėjas vertina tik praktiškas dovanas, tyrimų išvados gali būti ignoruojamos.

„Geriausia dovanoti tai, kas atitinka gavėjo poreikius“, – pataria Givi. „Jei žinote, kad asmuo vertina sentimentalumą, nesistenkite laikytis tik normų, kurios gali būti visiškai nereikšmingos tam žmogui.“

Paskutinis patarimas – dovanų davimas neturi būti apribotas tik specialiomis progomis, tokiomis kaip Kalėdos. J.Givi pastebi, kad net maža dovana, įteikta bet kurią dieną, gali sukelti didesnį laimės jausmą nei didelė dovana per šventes.

„Dovanų davimas be ypatingos progos kartais yra daug prasmingesnis“, – teigia J.Givi. „Tai gali būti mažesnė dovana, bet ji suteiks daug daugiau laimės.“