„50 proc. suaugusiųjų ir kas ketvirtas jaunuolis.“ Kaip tai gali paveikti žmonių intelektinį vystymąsi

Daugelis žmonių mieliau klausosi garsinių knygų arba žiūri vaizdo įrašus.

Pavyzdžiui, „The Reading Agency“ atlikto tyrimo duomenimis, Jungtinėje Karalystėje apie 50 proc. suaugusiųjų neskaito, o tarp 16-24 metų amžiaus jaunuolių beveik kas ketvirtas niekada neskaitė.

Todėl kyla klausimas, ar skaitymo stoka turi įtakos smegenims ir apskritai žmonių intelektiniam vystymuisi?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad skaitymas yra vienas iš informacijos gavimo būdų, kurį galima pakeisti bet kuriuo kitu. Tačiau tyrimai rodo, kad ši veikla yra unikali savo poveikiu smegenims.

Skaitymas formuoja ypatingą smegenų struktūrą

Žurnale „NeuroImage“ paskelbti tyrimai atskleidė, kad gerus skaitymo įgūdžius turinčių žmonių smegenys turi unikalių struktūrinių savybių.

Išnagrinėjus daugiau nei 1 000 asmenų duomenis, buvo nustatyta, jog dvi kairiojo pusrutulio zonos – vaidina svarbų vaidmenį formuojant skaitymo gebėjimus.

Priekinė temporalinė skiltis atlieka pagrindinį vaidmenį apdorojant ir struktūrizuojant gaunamą informaciją. Pavyzdžiui, suprantant žodį „ranka“, smegenys integruoja duomenis apie jos išvaizdą, judėjimą ir pojūčius. Šios srities didesnis dydis leidžia efektyviau apdoroti tokius ryšius.

Kita svarbi zona esanti viršutinėje smilkininės skilties dalyje, – yra atsakinga už garsų suvokimą.

Skaitymas, nors ir laikomas vizualiniu procesu, glaudžiai susijęs su fonologiniu suvokimu, kuris leidžia suprasti kalbos garsinę struktūrą. Šis gebėjimas yra ypač reikšmingas vaikų skaitymo įgūdžiams formuotis bei jų mokymosi sėkmei.

Kodėl geriau skaityti, o ne klausytis garso įrašų ir žiūrėti vaizdo įrašus

Klausydami audioknygų ar žiūrėdami filmus, informaciją priimame kitaip. Šie formatai jau būna interpretuoti autorių, režisierių ar aktorių, todėl mes gauname iš anksto apdorotą, kitų suformuotą turinį.

Dėl to mūsų dalyvavimas kuriant reikšmes tokiu atveju yra minimalus. Skaitymas, priešingai, aktyvina smegenų darbą ir skatina pačius papildyti gaunamą informaciją.

Didžiausią krūvį šiuo procesu metu patiria vaizduotė – skaitant smegenys savarankiškai kuria personažų išvaizdos, emocijų ir veiksmų vaizdinius. Tai prisideda prie kūrybinio mąstymo lavinimo.

Taip pat skaitymas reikalauja didesnio susikaupimo ir analitinio mąstymo. Skaitantysis pats interpretuoja tekstą, o ne pasyviai priima garso ar vaizdo turinį. Ir tai dar ne viskas – tyrimai parodė, jog skaitymas prisideda prie kalbos centrų smegenyse žievės storio augimo.

Tai reiškia, kad skaitymas ne tik gerina kalbos įgūdžius, bet ir lavina protinius gebėjimus, kurie naudingi įvairiose gyvenimo situacijose.

Kaip skaitymas lemia struktūrinius smegenų pokyčius

Naujausio tyrimo duomenys atskleidžia, kad analizuodami žmogaus smegenų struktūrą galime daug sužinoti apie jo skaitymo įgūdžius. Žmogaus smegenys yra itin plastiškos – jos keičiasi, kai įgyjame naujų įgūdžių arba tobuliname jau turimus.

Kiekvienas naujas gebėjimas sukelia tam tikrus struktūrinius pokyčius.

Pavyzdžiui, ankstesni moksliniai tyrimai parodė, kad jaunuolių, intensyviai mokančiųsi kalbų, smegenų žievė kalbos apdorojimo srityse sustorėja.

Kalbų mokymasis vyresniame amžiuje ne tik sukelia pokyčius smegenų struktūroje, bet ir prisideda prie jų ilgesnio išsaugojimo jaunatviškoje ir sveikoje būklėje.

Skaitymas yra ne įgimtas įgūdis, o įgūdis, kuris ugdomas ir tobulinamas visą gyvenimą. Kaip išsiaiškinome, skaitymo praktika gali pakeisti smegenų struktūrą.

O viskas, dėl ko įvyksta kokie nors pokyčiai, vienaip ar kitaip veikia evoliuciją. Paprasčiau tariant, skaitymo trūkumas gali paveikti smegenų evoliuciją, ir ne į gerąją pusę.

Be knygų susilpnės gebėjimas interpretuoti sudėtingas idėjas ir suprasti kitų žmonių emocijas bei ketinimus.

Šie gebėjimai labai svarbūs socialinei sąveikai ir žmonijos pažangai. Todėl žmonių intelektinis vystymasis sulėtės arba pasuks kita linkme, o gal net visai sustos.

Todėl rekomenduojame nepakeisti knygų vaizdo įrašų žiūrėjimu ar garso įrašų klausymu. Tačiau nepamirškite, kad naudinga skaityti ne viską iš eilės.

Pavyzdžiui, reguliariai skaitant naujienas prarandama gyvenimo prasmė. Taigi, kai turite laiko skaityti, geriau atidėkite į šalį išmanųjį telefoną ir paimkite į rankas gerą knygą.