„Mažiausiai 5 min.“ Didelė klaida. Ką daryti, jei neiššovė fejerverkas

Naujuosius metus vis dar įprasta sutikti į dangų leidžiant fejerverkus. Kelias minutes trunkantis vaizdas žavi, tačiau vėliau, neatsakingai išmesti į atliekų konteinerius ar palikti šalia jų, fejerverkai pridaro rimtų problemų – ugniagesiai kasmet kviečiami gesinti degančių konteinerių ar atliekų juose.

Primena, kaip elgtis saugiai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pasitinkant praėjusius – 2024 metus, ugniagesiai sulaukė 4 iškvietimų į gaisrus, kuriuos sukėlė pirotechnikos gaminiai. Visais šiais atvejais degė atliekos konteineriuose arba panaudotos pirotechnikos dėžės, paliktos šalia jų.

Gruodžio 31–sausio 1-ąją ugniagesiai reagavo į 61 iškvietimą dėl degančių atliekų konteinerių. „Žinant, kad tomis dienomis gausiai naudojami pirotechnikos gaminiai, neatmetame, jog dalis šių gaisrų galėjo kilti ir dėl išmestų fejerverkų dėžių“, – komentavo PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Pašnekovas priminė, jog leisti fejerverkus būtina ypač atsargiai, griežtai laikantis gamintojų instrukcijų. Svarbiausia – pasirinkti saugią vietą ir nedegų pagrindą, juos leisti toliau nuo pastatų, medžių, automobilių ir tų vietų, kur susirenka daugiau žmonių.  Leidžiant fejerverkus, jų negalima nukreipti į žmones.

Fejerverkams iššovus, prie jų dėžės nereikėtų artintis dar bent 5 minutes. Panaudotą fejerverkų pakuotę rekomenduojama užpilti vandeniu, kad neliktų rusenančių vietų ir tik tuomet išmesti į atliekų konteinerį. Jeigu galimybės to padaryti nėra, saugiau fejerverkų pakuotę palikti toje vietoje, kur jie buvo leisti, o dėžę išmesti, kai ji visiškai atvėsusi ir nekels pavojaus.

Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ Tvarumo vadovas Linas Černiauskas atkreipė dėmesį, jog pirotechnikos gaminių pakuotės dažnai būna pagamintos ne tik iš kartono, bet ir naudojant kitas medžiagas – plastiką, vielą ar tekstilės virvelę. Taigi, tokių atliekų vieta – mišrių komunalinių atliekų konteineriuose. Iššovusių fejerverkų kartono pakuočių nereikėtų išmesti į popieriaus pakuočių konteinerius.

„Jei pirotechnikos gaminys neiššovė, prie jo nesiartinkite mažiausiai penkias minutes, arba tiek, kiek nurodyta instrukcijoje. Nebandykite jo ardyti ar uždegti iš naujo. Neužsidegusį ar neiššovusį gaminį reikia panardinti į vandenį ir jame palaikyti, tuomet – pristatyti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę“, – paaiškino PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas A. Gudžiauskas.

Neiššovęs fejerverkas atsidūręs mišrių atliekų konteineryje – lyg tiksinti bomba: nuo jo gali užsidegti atliekos konteineryje ar šiukšliavežės bunkeryje, nesprogusiam fejerverkui patekus į atliekų rūšiavimo įrenginius, kyla pavojus tiek įrangai, tiek žmonių sveikatai.

Per šventes – ir daugiau pavojų

Vis dažniau kalbama ne tik apie fejerverkų keliamą gaisrų pavojų, bet ir jų žalą gamtai bei gyvūnams. Fejerverkus siūloma keisti lazerių, įvairių šviesų šou. Fejerverkai didina oro užterštumą – po Naujųjų metų į orą išmestų kietųjų dalelių padaugėja maždaug 10 kartų. Tai kelia pavojų ne tik gamtai, tačiau ir žmonių sveikatai, ypač miestuose, kur oro užterštumas ir taip yra didesnis. Taip pat vis dažniau primenama apie riziką susižaloti ir garsiau kalbama, kad fejerverkų keliamas garsas sukelia didelį stresą gyvūnams.

Konfeti, į dangų leidžiami balionai ar žibintai taip pat nėra aplinkai palankesnės fejerverkų alternatyvos. Visos šios pramogos galiausiai nugula gamtoje, nes iššovus konfeti ar paleidus balionus į orą, vėliau neįmanoma jų surinkti. Į balionų virveles gali įsipainioti gyvūnai ir paukščiai, o skraidantys žibintai, nusileidę netinkamoje vietoje, gali sukelti gaisrą.

„Ecoservice“ Tvarumo vadovas primena ir dar vieną šventinio laikotarpio pavojų – namuose, susibūrus draugams ar artimiesiems, kūrenamos kepsninės, židiniai. Į konteinerius iš židinių ar kepsninių atkeliaujantys karšti pelenai, net ir tuomet, kai atrodo, jog yra atvėsę, vis tiek gali išlydyti konteinerį arba uždegti ten esančias atliekas. „Į atliekų konteinerį išmesti pelenai gali pridaryti rūpesčių tiek gyventojams, tiek ir atliekų surinkėjams, nes gaisras gali kilti tiek konteineryje, tiek ir automobilyje“, – atkreipė dėmesį  L. Černiauskas.

Į šiukšliavežę patekę pelenai apsivelia aplink presą, ir šis efektyviai nebeatlieka savo funkcijų, todėl atliekų tvarkytojai, jei tik įmanoma, prašo jų neberti į konteinerius. Vienas iš būdų saugiai atsikratyti pelenais – panaudoti juos sode. Pelenai – vertinga trąša tiek sodo augalams, tiek vaismedžiams ar net vejai. Paprastai pelenai pasiteisina ten, kur dirvos yra rūgščios. Tie, kas neužsiima sodininkyste, pelenus žiemą gali naudoti savo keliukų barstymui – nors pelenai sniego ir netirpdo, tačiau yra efektyvi priemonė slidiems keliams.