Jei prie ežero nematote tokios laužavietės, šašlykus teks pamiršti

Laužai – tik stovyklavietėse Prie Gėlos ežero šalia Nemenčinės savaitgalį apsilankiusi vilnietė Indrė portalui grynas.lt piktinosi, jog gražiame pušyne įkurtų laužų žymės matyti kas pora žingsnių. „Nesuprantu, nejau negalima pasinaudoti jau pradeginta, kad ir nelegalia vieta. Susidaro įspūdis, jog kiekvienas prie ežero atvykęs poilsiautojas laužą būtinai nori susikurti ten, kur dar niekas niekada nekūrė,“ - stebėjosi poilsiautoja. Ji šiurpo nuo minties, kad toks kiekis nelegalių laužaviečių egzistuoja pušyne, kur gausu pribirusių sausų spyglių, kankorėžių, o pačios laužavietės daugelyje vietų yra pažeidę dar augančių pušų šaknis. Jei dažnai būnate gamtoje, tikriausiai ir jums ne kartą teko matyti laužų išdegintas vietas. Aplinkosaugininkai tikina, kad jei tai nėra oficiali specialiais ženklais pažymėta stovyklavietė, tokios laužavietės yra nelegalios ir jūs neturite teisės tokioje vietoje kurti ugnies. Draudimas galioja net ir tuomet, jei ugnies išdegintą vietą apkrausite akmenimis. Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas pripažino, kad laužų tikrai negalima deginti ten, kur tik užsigeidžiama. Šią tvarką reglamentuoja Miškų priešgaisrinės apsaugos ir Lankymosi miške taisyklės. Anot S. Žebrausko, pirmosiose teigiama, kad gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus sniegui iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškritus sniegui) draudžiama miškuose naudotis atvira ugnimi – kurti laužus, deginti šiukšles, mėtyti degtukus, nuorūkas, kitus daiktus, kurie gali miške sukelti gaisrą. Šis reikalavimas galioja miške ir 50 metrų iki miško ribos.

Visgi neišsigąskite – yra ir išimtis. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos specialiais ženklais. Taigi, ne oficialiose poilsiavietėse laužų deginti negalima.

Kur galima naudoti šašlykines?

S. Žebrauskas atskleidė, kad patys žmonės negali nei naudoti senų nelegalių laužaviečių, nei įrenginėti naujų. Jo teigimu, valstybiniuose miškuose stovyklavietes įrenginėja miškininkai, laikydamiesi griežtų reikalavimų.

„Jos įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau nei 5 metrai nuo medžių kamieno. Laužavietės turi būti apsuptos pusės metro pločio mineralizuotomis juostomis. Dirvožemio sluoksnis turi būti taip supurentas, kad jame nebūtų degiųjų medžiagų. Tai svarbu, kad neišplistų ugnis. Reikia žinoti, kad pats žmogus negali įsirenginėti laužaviečių. Jas įrengia urėdijos. Jeigu nėra specialaus ženklo, laužo kurti negali,“ - dėstė pašnekovas.

O šios tvarkos nesilaikančių žmonių laukia baudos. Pašnekovas atskleidė, kad už priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymą piliečiams gresia bauda nuo 50 iki 100, pareigūnams – nuo 100 iki 300 litų. Visgi Aplinkos ministerijos atstovas tikino, kad baudos netrukus žymiai padidės ir sieks nuo 500 iki 1000 litų. Tiesa, tokią sumą teks susimokėti ne tik už ne vietoje susikurtą laužą, bet ir už kitus pažeidimus, prisidedančius prie gaisro miške kilimo, pavyzdžiui, už miške numestą nuorūką.

Galiausiai S. Žebrauskas priminė taisyklę – iš stovyklavietės išvykti galima tik tada, kai laužas užgesintas žemėmis arba vandeniu. O po iškylos likusių šiukšlių tiesiog po medžiu užkasti negalima. Už šį pažeidimą taip pat numatyta atsakomybė.

Jei į gamtą vežatės šašlykinę, turite žinoti, kad joje sukrautas malkas galima padegti tik specialiose stovyklavietėse. Priešingu atveju taip pat gresia bauda. „Šašlykines galima naudoti tik stovyklavietėse, nes iš jų byra žarijos ir dėl to miške gali kilti gaisras“, - teigė Miškininkystės skyriaus vedėjas.

Mažėja miško lankytojų, todėl mažėja ir pažeidimų

Apie nelegalias laužavietes paklausus miškininkų, jie sakė, kad nedrausmingų poilsiautojų pasitaiko, bet jų skaičius paskutiniu metu vis mažėja. Pavyzdžiui, Darbėnų girininkas Vilius Perkamas sakė, kad tai yra daugiau pavieniai atvejai. Jis taip pat atskleidė, kad sučiupti tvarkos nesilaikančius poilsiautojus ne visada pavyksta.

„Negalima sakyti, kad tai yra masinis reiškinys. Tai yra daugiau pavieniai atvejai. Anksčiau situacija tikrai buvo prastesnė. Mūsų girininkijoje yra penkios stovyklavietės su laužavietėmis. Mes manome, kad tiek turėtų užtekti, bet žmonės vis tiek kartais elgiasi „partizaniškai“. Paskutiniu metu nesame nubaudę nelegalias laužavietes įrengiančių žmonių, nes dažniausiai tas laužavietes surandame, kai žmonės jau būna išvažiavę. Mes norime, kad būtų naudojamasi prie mūsų įrengtų pavėsinių esančiomis laužavietėmis. Viduryje miško jokiu būdu negalima kurti laužo“, - sakė girininkas.

Jo teigimu, netinkamas poilsiautojų elgesys gali privesti prie miško gaisro, o tada būtų skaičiuojami didžiuliai nuostoliai. „Tokių pažeidimų mes netoleruojame, nes miško paklotė labai greitai užsidega. Žmogus, bandantis įsirengti laužavietę, mineralizacijos juostos pats tikrai nepadarys. Dėl neužgesinto laužo kaip mat gali kilti gaisras, todėl net ir legaliose stovyklavietėse baigiant stovyklavimą visada reikia užgesinti ugnį. Ypatingai didelis pavojus kyla per sausrą“, - aiškino pašnekovas.

Kita vertus, anot miškininko, pažeidimų miškuose gali mažėti ir dėl kitos priežasties – palyginti su sovietmečiu, žymiai sumažėjo miško lankytojų: „Nuo nepriklausomybės pradžios miškuose žymiai mažiau žmonių apsilanko. Anksčiau buvo daug daugiau uogautojų, kurie atvažiuodavo prisirinkti mėlynių, žemuogių. Būriais išlipdavo... Dabar uogauja tik vienas kitas vietinis – daugiausia pagyvenę žmonės. Jų kitas mentalitetas, todėl didelių problemų nėra.“

Už pažeidimus miškininkai pasirengę bausti

Veisiejų girininkijos girininkas Rolandas Čakas taip pat laikėsi nuomonės, kad poilsiautojai vis rečiau kuria laužus ten, kur negalima. Pasak jo, tokie atvejai tikrai nėra dažni. Vis dėlto, pašnekovas kvietė laužus tik stovyklavietėse kurti net ir tuos, kurie iki šiol kūrė nelegalius laužus. Mat vietose, kur laukiami turistai, yra daugiau patogumų.

„Poilsiavietėse laužavietės apdėtos akmenimis. Kartais juos ir pabetonuojame, kad nejudėtų. Šalia yra atsisėdimo vietos. Iš viso mūsų girininkijoje yra aštuonios poilsiavietės ir kiekvienoje yra po vieną laužavietę. Poilsiavietės nėra didelės – vienoje gali apsistoti šeima ar draugų grupė. Todėl vienos laužavietės tikrai užtenka. Apskritai geriausia rinktis stovyklavietes, nes jose yra ne tik legalios laužavietės, bet ir stalai su suolais“, - teigė miškininkas, pridėjęs, kad finansiškai taisyklių laužyti įsigaliojus dar didesnėms baudoms tikrai neapsimokės.

Zarasų girininkas Gediminas Snarskis linkęs manyti, kad žmones dažnai suklaidina rasta nelegali laužavietė. Kaip tik todėl pašnekovas prieš kuriant laužą pirmiausia ragino pasidairyti ženklų. „Dauguma mano, kad galima kurti laužą bet kokioje senoje laužavietėje. Taip nėra – reikia žiūrėti į ženklus. Jei nėra ženklo, reiškia negalima. Stovyklavietėse laužavietės būna specialiai įruoštos. O už pažeidimus galima bausti“, - dėstė miškininkas.