Amerika susipešė dėl snaiperio istorijos: kas gi iš tikro dėjosi Irako karo metu?

Clinto Eastwoodo „Amerikiečių snaiperis“, jo kūrėjų teigimu, tiesiog pasakoja apie kario gyvenimą ir kančią, analizuoja jo charakterio ypatybes.

Tačiau karys – ne paprastas. Filmas – apie Ch.Kyle'ą, daugybe mitų apipintą snaiperį. Jis prieš dvejus metus buvo nušautas vienoje Teksaso šaudykloje, bet iki tol garsėjo kaip neprilygstamas taikliaakis.

JAV jūrų pėstininkų vadovybės teigimu, per tarnybos JAV kariuomenėje metus Ch.Kyle'as nukovė 160 priešų. Pats Ch.Kyle'as iki pat mirties tvirtino eliminavęs 255 taikinius.

Ch.Kyle'as, kuris žuvo būdamas 38–erių, spinduliavo pasitikėjimu savimi, avėjo kaubojiškus batus, kalbėjo su teksasietišku akcentu. Apie savo tarnybą kariuomenėje ir misijas Irake jis papasakojo populiarioje knygoje, iš kurios užsidirbo milijonus.

Bet svarbiausia, kad šį karį visada supo karšti ginčai. Ypač – jo pasakojimus apie įvairias misijas ir nuotykius. Faktus patikrinti užsimojusiems žurnalistams didžiulio Ch.Kyle'o didvyriškumo įrodyti iki šiol nepavyko.

Žinoma, JAV konservatoriai tiesiog šlovina naująjį filmą, kuris esą vaizduoja neeilinių sugebėjimų snaiperį. Bet nuosaikesnių politinių pažiūrų amerikiečiai atkreipia dėmesį į paties Ch.Kyle'o žodžius, esą jis mėgavosi „laukinių irakiečių“ žudymu.

Kritikai sulaukė grasinimų

Abejonių kelia ne viena Ch.Kyle'o pasakota istorija. Pavyzdžiui, tai, kad jis nušovė du ginkluotus užpuolikus, norėjusius pavogti jo pikapą.

Arba tai, kaip jis nuvyko į Naująjį Orleaną ir nušovė 30 „blogiukų“ – jis taip ne vykdė teisingumą per chaosą, kilusį po uragano „Katrina“ smūgio šiai valstijai.

Tačiau tie drąsuoliai, kurie drįsta atkreipti dėmesį į tokias spragas Ch.Kyle'o siužetuose ar kritikuoti jo dorumą, rizikuoja. Tokią pamoką išmoko žurnalistė Rania Khalek, praėjusią savaitę „Twitter“ pažėrusi kritikos snaiperio istorijai.

Pats Ch.Kyle'as savo atsiminimuose rašė: „Laukinis, apgailėtinas blogis. Štai su kuo kovojome Irake. Štai kodėl daug žmonių, tarp jų – ir aš, vadinome priešus laukiniais. Kito būdo apibūdinti mūsų patirtį nėra“.

Vėliau jis pridūrė: „Žmonės man užduoda dar vieną klausimą: „Ar tau nebuvo neramu dėl to, kiek žmonių nužudei?“ Jiems atsakau: „Ne“. Man patiko tai, ką dariau. Nemeluosiu sakydamas, kad man buvo smagu“.

R.Khalek pastebėjo, kad filmas, šlovinantis Ch.Kyle'ą, prilygsta „pavojingai propagandai, kuri pateisina masines žudynes ir perrašo Irako karo istoriją“.

Žurnalistės teigimu, „Ch.Kyle'ą buvo užvaldęs didžiulis kraujo troškimas, kurį įkvėpė neapykanta, fanatizmas ir begalinis noras žudyti irakiečius“.

Moteris iškart sulaukė grasinimų mirtimi. Vienas vyras, kuris netrukus panaikino savo paskyrą „Twitter“, rėžė: „Tave reikia nušauti. Padaryk mums visiems paslaugą – nusižudyk“.

Kritišką Ch.Kyle'o atžvilgiu straipsnį paskelbęs kairiųjų portalas „Alternet" taip pat pastebėjo: „Mūsų publikacija iššaukė kariuomenę garbinančių dešiniųjų, aklai garbinančių žudiką, komentarų potvynį“.

Palygino su nacių propaganda

Didžiulės neapykantos banga užplūdo ir tuos, kurie „Amerikiečių snaiperio“ nuostabumu suabejojo gana atsargiai ir originaliai.

Antai aktorius Sethas Rogenas pastebėjo: „Šis filmas man kiek primena tą „filmą“, kuris pasirodo trečiojoje „Negarbingų šunsnukių“ dalyje“.

S.Rogenas turėjo omenyje režisieriaus Quentino Tarantino į filmą įpintą nacių propagandos įrašą, kuriame šlovinamas snaiperis“.

Filmo „Interviu“ (“The Interview“) žvaigždė greitai atsitraukė ir patikino, kad filmas jam patiko. Bet vienas įsiutęs amerikietis rėžė S.Rogenui: „Tik dėl tokių vaikinų kaip Kyle'as tu dabar nesėdi kalėjime Šiaurės Korėjoje“.

Bene daugiausia grasinimų sulaukė garsus dokumentinių filmų autorius Michaelas Moore'as. Jis, nė neminėdamas naujojo filmo ar Ch.Kyle'o, „Twitter“ paskelbė: „Mano dėdę per Antrąjį pasaulinį karą nušovė snaiperis. Mus mokė, kad snaiperiai yra bailiai. Jie šaus jums į nugarą. Jie nėra didvyriai. O okupantai – dar blogesni“.

Kritikos salvę M.Moore'as atmušė kiek atsitraukdamas. Jis pripažino, kad B.Cooperis savo vaidmenį atliko nuostabiai. Tiesa, žodžių apie bailius snaiperius neatsiėmė. „Amerikoje visi žinome plėšiko Jesse Jameso istoriją. Ir visi žinome, kad šunsnukis buvo ne J.Jamesas, o jį į nugarą nušovęs snaiperis. Manau, kad daugelis amerikiečių nelaiko snaiperių didvyriais“, – pareiškė M.Moore'as.

Į ginčus įsijungė ir skandalingoji Sarah Palin, buvusi kandidatė į JAV viceprezidentus. Ji pasmerkė „Holivudo kairuolius, kurie spjaudo ant kovotojų už laisvę kapų“.

Plyšys tarp civilių ir kariškių didėja

Panašu, kad „Amerikiečių snaiperis" tampa naujausiu mūšiu JAV jau senokai vykstančiame kultūriniame kare. „Bloomberg“ apžvalgininkas Davidas Weigelis pastebi, kad diskusijose apie filmą pliekiasi didesnės šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės šalininkai ir jų priešininkai, taip pat – karą Irake palaikę konservatoriai ir atsargesni demokratai.

Vis dėlto atkreipiamas dėmesys į dar vieną svarbų pokytį JAV – šalyje mažėja gyventojų, tarnaujančių ginkluotosiose pajėgose. Tuo pačiu didėja atotrūkis tarp civilių ir karo veteranų.

Per Antrąjį pasaulinį karą karuomenėje tarnavo daugiau nei 12 proc. amerikiečių. Šiandien tokių piliečių tėra net mažiau nei 0,5 proc., o daugelis jų, kaip teigia analitikas Thomas Ricksas, yra „socialiai izoliuoti ir politiškai konservatyvūs“.

Tad nesusipratimų daugėja. O juos, pasak „The New York Times“ žurnalistų Karlo Eikenberry ir Davido Kenndy, išryškina būtent tokie filmai kaip „Amerikiečių snaiperis“. „Didžiausias iššūkis JAV kariuomenei – ne užsienio priešas, o didėjantys plyšys tarp Amerikos žmonių ir jos ginkluotųjų pajėgų, – 2013–aisiais rašė šie žurnalistai. – Žiniasklaida mums rodo bepiločius orlaivius valdančius ir priešus iš už tūkstančių mylių žudančius operatorius. O Holivudas vaizduoja superkarių komandas, esą veikiančias preciziškai tiksliai“.

Parengė Gintaras Radauskas