Apgauti: linksmiausi visų laikų balandžio 1 d. pokštai (Foto, Video)

Šveicariški spagečių medžiai

1957 m. balandžio pirmosios BBC televizijos naujienų laidos „Panorama“ reportažas ir dabar stulbina savo parengimo profesionalumu. Matyt, būtent rimtas žinių laidos tonas ir lyg tarp kitko paminėta visiška nesąmonė privertė tūkstančius britų ta nesąmone patikėti.

Laidoje buvo parodytas reportažas apie tai, kad dėl palyginti švelnios žiemos efektyviai išnaikinę spagetinį straubliuką šveicarų fermeriai džiaugiasi itin dideliu spagečių derliumi. Pranešėjos balsą lydėjo vaizdo reportažas, kuriame žiūrovai matė, kaip Šveicarijos valstiečiai renka nuo medžių didžiulius makaronų kuokštus.

Reportažas pasirodė toks įtikinamas, kad televizija sulaukė tūkstančių pageidaujančių gauti spagečių medžių sodinukų britų skambučių. Net BBC kanalo generalinis direktorius vėliau prisipažino, jog pamatęs reportažą nuėjo pavartyti enciklopedijos, kad pasitikslintų, ar išties spagečiai auginami būtent tokiu būdu.

Kaip pasidaryti spalvotą televizorių?

1962 m. Švedijoje buvo transliuojama tik viena televizijos programa SVT ir transliacija buvo nespalvota. Balandžio pirmąją į televizijos laidą pakviestas technologijos ekspertas Kjellas Stenssonas žiūrovus informavo, kad atrasta nauja technologija, kurią pasitelkęs kiekvienas gali savo nespalvoto vaizdo televizorių priversti rodyti spalvas.

Viskas, ko reikia, sakė Stenssonas, tai savo televizoriaus ekraną aptempti nailonine kojine. Rodydamas, kaip tai atlikti, ekspertas „atskleidė“, kad kojinės tinklelis taip išlenks pro jį sklindančią šviesą, jog vaizdas ekrane įgaus spalvas.

Apgaulė pavyko, o daugybę švedų dar ir dabar prisimena, kaip jų tėvai staiga pašoko nuo ekrano ir pradėjo lakstyti po namus ieškodami kojinės, kuria galėtų patobulinti televizorių. Tikrovė, deja, buvo šiek tiek kitokia – spalvotą vaizdą televizijos žiūrovai Švedijoje išvydo tik 1970 m. Tiesa, irgi balandžio pirmąją.

Išnykusi gravitacija… tikrai išnykusi!

1976 m. ankstų balandžio pirmosios rytą kalbėdamas per BBC antrąją radijo programą britų astronomas Patrickas Moore'as pranešė, kad šį rytą 9 val. 47 min. įvyks unikalus astronominis įvykis, kurį gali pajusti kiekvienas Žemės gyventojas.

Plutonui praskrendant už Jupiterio, planetos išsidėstys taip, kad laikinai sumažins gravitacijos jėgą Žemės paviršiuje. Moore’as patarė klausytojams tiksliai tuo momentu pašokti į orą ir pažadėjo, kad jie tikrai pajus visai kitokį uždelsto skrydžio jausmą.

Lygiai 9 val. 47 val. radijo stotis sulaukė skambučių šimtų klausytojų, tikinusių, kad išties pajuto tai, ką žadėjo astronomas. Viena moteriškė netgi tvirtino, kad kartu su draugais pakilo nuo savo kėdžių į orą.

Įdomu, kaip žemai ji nusileido, kai sužinojo, jog visą tai buvo tik pokštas?

Biblinė skaičiaus „pi“ korekcija

1998 m. balandžio pirmąją leidinys „New Mwxicans for Science and Reason“ išspausdino straipsnį, kuriame pranešė, kad Alabamos valstijos įstatymų leidėjai balsuodami patvirtino sprendimą pakeisti laisvamanišką matematinės konstantos „pi“ dydį 3,14159 į Biblijai priimtiną 3,0. Netrukus straipsnį išplatino interneto žiniasklaida, ir „žinia“ žaibo greičiu pradėjo sklisti visame pasaulyje.

Tik kai Alabamos valdžios atstovai sulaukė šimtų pasipiktinusių tokiu kvailu sprendimu žmonių skambučių, paaiškėjo, kaip toli pasklido sarkastiška žinutė. Išties fizikas Markas Bosloughas savo straipsniu norėjo pašiepti Alabamos valdžios mėginimus įstatymais apriboti Biblijai prieštaraujančios evoliucijos teorijos mokymą.

Į orą pakėlusi plaučių jėga

1934 m. daugybė JAV laikraščių, tarp jų ir „The New York Times“, išspausdino entuziastingą straipsnį apie stebuklingą žmonijos išradimą. Straipsnį iliustruojančioje nuotraukoje skaitytojai matė oru skrendantį žmogų, kurį į orą pakėlė įrenginys, varomas tik to žmogaus iškvėpto oro.

Straipsniuose rašoma, kad pūsdamas į prie krūtinės pritvirtintą įrenginį vokiečių pilotas Erichas Kocheris suaktyvina rotorinį variklį, kurio sukeliamas oro srautas ir priverčia jį skristi. Prie piloto kojų pritvirtintos slidės reikalingos nusileisti, o uodega – skrydžiui valdyti.

Šį sykį JAV žiniasklaida pati apsigavo patikėjusi leidinio „Berlin Illustrirte Zeitung“ balandžio pirmosios pokštu. Nuotrauka iš laikraščio į Ameriką atgabenusi tarptautinė naujienų fotoagentūra „Hearst“ ne tik pati patikėjo apgaule, bet ir apgavo daugybę amerikiečių.

Karštagalvis Nuogasis ledgręžys

1995 m. balandžio pirmąją žurnalas „Discovery“ pranešė, kad biologas dakataras Aprile'as Pazzo Antarktidoje aptiko visiškai naują gyvūnų rūšį, kurią pavadino karštagalviais nuogaisiais ledgręžiais.

Neįtikėtini sutvėrimai ant savo galvos turi kaulinę ataugą, kurią supa daugybė kraujagyslių. Šildoma tekančio kraujo toji atauga gali įkaisti iki raudonumo ir padeda gyvūnui neįtikėtinu greičiu gręžti ledą.

Padedami to rago, ledgręžiai medžioja ir pingvinus – tiesiog ištirpdo po pingvinu ledą, o kai tas prasmenga košėje, jį suėda.

Negana to, atlikęs išsamius tyrimus daktaras Pazzo spėjo, kad būtent karštagalviai kalti dėl mįslingo Antarktidos tyrėjo Phillipe'o Poissono dingimo 1837 m.

Nors „daktaro“ vardas lyg ir išduoda, kame čia replės, „Discovery“ dėl šio straipsnio sulaukė daugiau skaitytojų laiškų, negu dėl bet kokio kito kada nors išspausdinto.

Skraidantys pingvinai

Galbūt logiškai pratęsdama karštagalvių ledgęžių temą, 2008 m. balandžio pirmąją televizija BBC parodė laidą, kurioje atskleidė, kaip pingvinai gali nuo tų ledgręžių apsiginti. Ogi – pakilti ir skristi.

Tiesa, karštagalvių laidoje niekas neprisiminė. Tiesiog pranešė, kad netoli Antarktidos laidos „Evoliucijos stebuklai“ operatoriai užfiksavo, kaip Adelie pingvinai kyla į orą skrydžiui. Žiūrovams netgi buvo parodytas skraidančių pingvinų vaizdo klipas, kuris netruko tapti interneto sensacija.

Laidos vedėjas Terry Jonesas žiūrovams paaiškino, kad, nenorėdami kęsti atšiaurios Antarktidos žiemos, šios rūšies pingvinai pakyla į orą ir, nuskrieję kelis tūkstančius kilometrų, žiemą leidžia „kepindamiesi saulėje“ Pietų Amerikos džiunglėse.

Vėliau buvo išplatintas ir filmukas, aiškinantis, kaip BBC tuos skraidančius pingvinus sukūrė.

Karviapomidorio pasekmės

1983 m. balandžio pirmąją dieną „New Scientist“ išspausdino straipsnį, kuriame aprašė, kad mokslininkai sukūrė pirmąjį sėkmingą „gyvulio ir augalo hibridą“ į pomidorą įdiegę karvės geną.

Straipsnyje rašoma, kad karvės ir pomidoro mišrūnas turi tvirtą odą primenančią žievelę, jo viduje išauga disko formos gyvulinio baltymo atauga, kurią supa pomidoro vaisius.