Kanapių muziejaus įkūrėjai papasakojo visą tiesą apie „žolę“

Sakoma, jog senovės indai rūkė marihuaną norėdami prisiartinti prie dievų... Ir kad karas su narkotikais yra žlugęs reikalas – juk dabar marihuanos gali gauti bet kada ir bet kur. Dar muziejuje sužinai, jog galbūt marihuana pavirs XXI amžiaus aspirinu. Tik... „žymiai geresniu, nes žolės perdozavimas nesibaigia mirtimi.“ Muziejuje sužinai, jog marihuaną rūkė net ir pats Šekspyras!

Neapvaisinto kanapių augalo žiedas

„Hašišo, marichuanos ir kanapių muziejuje“ atpasakota ilgametė žolės istorija – nuo tų laikų, kai ji buvo plačiai naudojama pramonėje ir medicinoje iki praeito amžiaus, kai ji buvo pradėta persekioti kaip lengvas narkotikas.

Muziejuje apstu stulbinančios informacijos apie Olandijos tavernas, kuriose pirkliai dar viduramžiais rūkė marihuaną, apie jos tavernas Atėnų uoste bei slaptus hašišo klubus devynioliktame amžiuje Paryžiuje, kur lankydavosi tokie žymūs poetai kaip Charlesas Baudelaire'as ar Arthuras Rimbaud.

„Mūsų muziejaus steigėjas, olandas Benas Dronkersas trokšta, jog žmonės sužinotų kuo daugiau apie kanapių ir marihuanos istoriją, apie tai, kuriose srityse jos gali būti naudingos. Jei žmonės žinotų daugiau tiesos apie kanapių tekstilės pramonę ar apie medicinines marihuanos savybes, pasaulyje įvyktų revoliucija“, – pasakojo man Barselonos žolės muziejaus gidė.

Barselonos miesto marihuanos tvirtovė – tai pats didžiausias marihuanos muziejus visame pasaulyje. Jo brolis – 1985 metais įkurtas marihuanos muziejus Amsterdame. Barselonos muziejus yra įsikūręs modernistiniuose rūmuose „Palau Mornau“, kurie yra pripažinti nacionaliniu paminklu. Tad muziejuje siūlome apsilankyti ne vien dėl to, jog ekspozicija iš tiesų gali pateikti išsamią informaciją apie kanapes. Ekskursija verta dėmesio ir dėl įspūdingo istorinio miesto pastato grožio.

Kanapių tekstilės pramonės savininkas ir marihuanos fanas, muziejaus sponsorius B.Dronkersas iš visų pasaulio kampų yra surinkęs daugybę su marihuana ar kanapėmis susijusių meno kūrinių. „Muziejuje rasite ne tik marihuanos, bet ir kanapių istoriją. Marihuana – tai moteriško, neapvaisinto kanapių augalo žiedas. Neapvaisintas augalas neeikvoja energijos sėkloms gaminti, todėl jo žiedas yra gerokai didesnis. Jam apsaugoti augalas gamina sakus, kuriuose yra vadinamųjų kanabidiolių. Jie veikia mūsų smegenis“, – skirtumą tarp marihuanos ir kanapių paaiškino gidė.

Stebuklingas augalas

Lankytojus pasitinka botanikos salė su daugybe botaninių kanapės augalo iliustracijų. Viena jų – kopija iš VI amžiaus farmakologijos ir botanikos traktato. Toliau – „Senųjų mokytojų“ salė, kurioje galime pasigrožėti akmeninėmis, medinėmis ir t.t. pypkėmis bei žymių dailininkų paveikslais žolės rūkymo tema.

Kontrabanda ir žala sveikatai

Toliau – istorijos salė, kurioje neišsisuka net Shakespeare'as. Garsiausias pasaulio dramaturgas, pasirodo, savo klasikiniuose kūriniuose kalbėjo apie „gerai žinomą piktžolę“ bei „kelionę galvos viduje“. 2011 metais britus nustebino atradimas – netoli Shakespeare'o namų buvo atkastos pypkės, kuriose rasta marihuanos likučių. Tai reiškia, jog poetas ir jo bendražygiai žinojo, kad rūkomos kanapės daro stimuliuojamąjį poveikį.

Be abejo, marihuanos muziejus nebūtų tikras be hipiams skirtos salės. Būtent jie šeštąjį dešimtmetį skelbdami taikos, meilės ir laimės ideologiją užkrėtė žolės rūkymu plačiąją visuomenę. Gėlių vaikai pavertė marihuaną ir hašišą atsipalaidavimo mada. Šioje salėje gausu garsių muzikantų, kurie savo kūriniuose šlovino marihuaną, nuotraukų. Pavyzdžiui, Bobas Dylanas savo dainoje „Rainy Day Women“ dainuoja „every body must get stoned“ (angl. visi privalo apsirūkyti). Ši daina buvo uždrausta JAV ir Didžiojoje Britanijoje.

Kita – draudimo salė. Čia pasakojamos įdomios detalės apie marihuanos uždraudimo istoriją ir kaip praėjusio amžiaus pradžioje ją pradėta persekioti. JAV dvidešimtojo amžiaus pradžioje buvo sukurta nemažai ideologiją prieš marihuaną propaguojančių filmų, kurie vadino ją „velnio žole“ ir tikino žiūrovus, kad „marihuana – tai greitkelis į beprotnamį“.