Atsėlina tylioji finansų pramonės revoliucija?

Kodėl tai vyksta ir, svarbiausia, ko tikėtis iš finansų sistemos, aiškina savo straipsnyje apie „tylią revoliuciją finansų pramonėje“ bendrovės „Allianz“ vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais ir jos tarptautinio vykdomojo komiteto narys, JAV prezidento Baracko Obamos Pasaulinės plėtros tarybos (Global Development Council) pirmininkas Mohamedas A.El-Erianas.

Jėgas, kurios keičia finansus, analitikas išskiria į dvi grupes.

1. Veiksniai, veikiantys iš viršaus į apačią.

Tai stiprėjantis tradicinių finansų institutų, ypač stambių bankų, reguliavimas (iš jų reikalaujama mažinti savo paskolų naštą, didinti finansines „saugos pagalves“, tapti skaidresniais ir t.t.). Taip pat „finansinių represijų“ režimas ir tai, ką ekonomistas Nourielis Roubini pavadino likvidumo paradoksu – „makrolikvidumo“ perteklius dėl pasaulinių reguliavimo institucijų švelnios pinigų ir kreditų politikos ir tuo pačiu likvidumo deficitas kai kuriuose rinkos segmentuose.

2. Veiksniai, veikiantys iš apačios į viršų.

Tai kintantys vartotojų prioritetai ir pageidavimai, ir, kas yra dar svarbiau, rinkos dalyvių iš kitų sektorių įtaka. Šių jėgų veikimo rezultatas yra tas, kad stambūs bankai, draudimo bendrovės, pensijų fondai ir kiti ilgalaikiai finansinių paslaugų teikėjai yra priversti racionalizuoti, o tiksliau, mažinti savo pasiūlą rinkoje, tai yra, pasak M.El-Eriano, „daryti mažiau mažesniam žmonių skaičiui“.

Analitikas prognozuoja, kad stiprėjant pirmosios veiksnių grupės įtakai padidės ir antrosios svarba.

Vadinamosios Y kartos žmonės, kuriems dabar 30-35 metai ir mažiau, stengsis uždirbti, leisti pinigus, kaupti ir investuoti, o spręsdami šiuos klausimus jie norės būti savarankiškesni, negu jų tėvai. Finansų rinkos dalyviai turės prisitaikyti prie jų, priderinti savo pasiūlymą ir tuo pačiu žiūrėti, kaip į jų teritoriją braunasi Silicio slėnis.

Pramonė, kurioje svarbiausiu dalyku visada buvo laikomas pelnas, turės konkuruoti ne tik su naujokų technologijomis, bet ir su jų įpročiu ieškoti bei rasti individualų būdą bendrauti su klientu.

Niekam nebus lengva šios pramonės „tyliosios revoliucijos“ laikotarpiu, perspėja M.El-Erianas: nei šiandien jau susiformavusioms organizacijoms, kurios arba iš paskutiniųjų tvarkys reikalus senoviškai, arba kardinaliai keis savo įpročius, nei rinkos naujokams. Bet galutinis rezultatas bus tas, kad mes pamatysime naują finansų pramonės tipą.