Lietuva – Aristotelį studijavusių „valytojų“ šalis

Ekonomistas kelia klausimą: jei žmogaus tikslas arba reali galimybė yra būti pardavėju, ar optimalu net ketverius metus praleisti universitete šviečiantis apie pasaulį ir gaunant bendro pobūdžio išsilavinimą. R. Grajausko atsakymas – tikrai ne. Jo manymu, bendro pobūdžio išsilavinimą galima gauti kitaip, pavyzdžiui, sustiprinant švietimą mokykloje.

R. Grajausko teigimu, investuotojams tikrai mažai rūpi, ar jų darbuotojai yra ką nors universitete mokęsi apie Aristotelį, ar yra apsišvietę apie dalykus, kurie nėra tiesiogiai susiję su jų atliekamu darbu. Ekonomisto manymu, daugiau užsienio kompanijų pavyktų privilioti, jei galėtume užtikrinti, kad jos čia ras būtent joms reikalingų darbuotojų.

R. Grajauskas atkreipia dėmesį, kad studijuojančių aukštosiose mokyklose skaičius Lietuvoje yra neadekvačiai didelis. Pagal 1000 gyventojų tenkantį aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių Europos Sąjungoje esame antri po Graikijos: mūsų šakyje tenka beveik 59 studijuojantys aukštosiose.

Ekonomistas aiškina, kad taip neefektyviai panaudojami ištekliai, o nepaisant pastangų perskirstyti studentų srautus, socialiniai mokslai tebelieka populiariausi.

Ekonomistas cituoja „Investuok Lietuvoje“ darbo rinkos apžvalgas, pagal kurias artimiausiais metais didžiausias specialistų poreikio augimas bus IT, inžinerijoje, robotikoje ir automatikoje, technologijų sektoriuje. Po 4 metų prognozuojamas 4000 IT specialistų trūkumas. R. Grajausko nuomone, mūsų biurokratinė mašina su rinkos poreikiais nespėja.

Ekonomistas pirmiausia siūlo mažinti studentų bei universitetų skaičių. Jo nuomone, tada ir universitetų dėstytojai uždirbtų geriau, būtų pritraukiama geresnių specialistų, gerėtų kokybė.

V. Būdienė: jei žmonės nestudijuos, būsime pigios darbo jėgos šalis

„Mano nuomonė šiuo klausimu labai aiški: jei neturėsime didelės darbo jėgos dalies su aukštuoju išsilavinimu, Lietuvos laukia pigios darbo jėgos ekonomikos ateitis. Aukštasis mokslas tampa masiniu visur Europoje ir ten, kur bus per mažai žmonių su aukštuoju mokslu, ten bus pigios darbo jėgos šalis“, – įsitikinusi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Švietimo politikos centro dėstytoja V. Būdienė.

Pasak V. Būdienės, faktas, kad atlyginimai priklauso nuo išsilavinimo lygio, tad žmonės nori siekti aukštojo mokslo. Be to, jeigu aukštojo išsilavinimo nesuteiks Lietuva, žmonės jį ras kitur Europoje – didelė tikimybė, kad išvykę nesiverš čia sugrįžti.

„Man atrodo, kad aukštojo išsilavinimo per daug nebus, tegul žmonės jį turi, kam reikės konkrečios profesijos, nematau jokios tragedijos, jei po aukštosios mokyklos į profesinę mokyklą eina. Reiškia, yra pakankamai aukšto lygio profesinis sektorius“, – kalbėjo V. Būdienė.

Nors, jos aiškinimu, į aukštąsias įstoja daug, niekas nepasižiūri, kiek procentų įstojusiųjų baigia. O ką daryti, jei darbo rinkoje stinga valytojų, santechnikų, stalių? V. Būdienės patarimas vienas – mokėti didesnius atlyginimus. Štai, jos žiniomis, JAV vilkiko vairuotojai uždirba daugiau už universitetų profesorius. Tai sunkus juodas darbas, už kurį deramai atlyginama. Tuo metu Lietuvoje daug darbdavių nori, kad žmogus dirbtų ir gerai, ir dykai.

Diplomo nereikia, bet jo vis tiek prašo

„Žiūrint iš darbo pasiūlymų, matome, kad reikalavimuose įrašyta aukštasis išsilavinimas, nors pagal darbo pobūdį aukštojo išsilavinimo ir nereikėtų. Mes tai pastebime kaip automatizmą – jei skelbiama naujo darbuotojo paieška, darbdavys automatiškai rašo aukštasis išsilavinimas, anglų kalba, vairuotojo pažymėjimas, darbo patirtis“, – teigia „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.