Svarbūs pokyčiai: stojimo į aukštąsias mokyklas sistema – bus kitokia

Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas mano, kad radikalių pokyčių galime sulaukti vos po poros metų. Su tuo iš dalies sutinka ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemos prezidentas Pranas Žiliukas.

Įvardijo stojimo į aukštąsias sistemos ydas

„Matyti aiškūs dabar galiojančios krepšelių sistemos trūkumai. Pirma, krepšelių neįmanoma diferencijuoti. Mes priimame skirtingus studentus, tad visiškai aišku, kad jų studijų kokybei užtikrinti reikia skirtingo kiekio pinigų.

Kitaip sakant, tam, kad kokybiškai parengtume gabius moksleivius, turime turėti stipresnę mokymosi bazę, akademinę bendruomenę. Mažesnių sugebėjimų jaunuoliams užtektų kitokio paruošimo. Jei atvirai, jie gali būti mokomi pigiau. Bet krepšelio dydis visiems yra tas pats, ar studentas turi 1 ar 8 konkursinį balą.

Antra, dalis lėšų yra skirstoma be sistemos. Pavyzdžiui, administracijos ir ūkio. Tai faktiškai griauna krepšelių sistemą, nes vieni universitetai gauna tam vieną procentą iš krepšelių, kiti – kitą. Galima įtarti, kad, matyt, ministerija naudoja šį svertą savo tikslams.

Trečia problema – talentų paieška. Vis tik dabar galioja bendra priėmimo sistema ir mes negalime įsivesti sistemos, kuri mums padėtų atrasti talentus, pavyzdžiui, testų ar motyvacinio pokalbio kartelės, to nesuderinę su kitais universitetais“, – kokie yra dabar galiojančios stojimų sistemos trūkumai, vardijo VU rektorius.

Neatmeta galimybės išstoti iš LAMA BPO

Jis sakė manantis, kad reikėtų pradėti galvoti apie kitokį – kontraktinį universitetų finansavimo būdą. Šis finansavimo modelis labai populiarus Vakarų Europoje.

„Pavyzdžiui, universitetai galėtų būti reitinguojami arba daroma kažkas kita, kas padėtų nustatyti jų lygį tam tikrose studijų kryptyse. Po to galėtų būti suderama, kiek jie priims studentų į tą kryptį ir kiek už tai gaus pinigų. Tuomet mes organizuotume savo priėmimą, kuris būtų mums patogus. Visa tai veikia Vakaruose, nieko naujo išradinėti nereikia“, – kaip galėtų keistis stojimo sistema, aiškino jis.

Anot A. Žukausko, jo vadovaujamo universiteto strategija – talentų paieška. Tad jei nepavyks judėti šia linkme, jis neatmeta galimybės iš viso išstoti iš LAMA BPO. „Jei matysime, kad asociacijos strategija visiškai kertasi su mūsų, gali būti, kad išstosime iš LAMA BPO sistemos. Toks dalykas buvo svarstomas, siūlymų išgirdome, bet paskaičiavome, kad kol kas taip elgtis neapsimoka. Po šio veiksmo mes turėtume labai daug išlaidų. Be to, suprantame, kad kiltų labai daug bėdų, techninių ir su krepšeliais susijusių problemų, jei vieni universitetai priimtų studentus per LAMA BPO sistemą, kiti kitaip“, – sakė rektorius.

Pokyčių tikisi po dvejų metų

Nors šiuo metu talentų universitetai gali ieškoti vykdydami tiesioginį priėmimą, A. Žukauskas atkreipė dėmesį, kad dalyvaujantys jame nepretenduoja į studijų krepšelį – studijuoti turi savo lėšomis.

„Talentas, kuris neturi gerų pažymių, dabar negali gauti valstybės finansavimo studijoms“, – paaiškino jis. Paklaustas, kada moksleiviai gali tikėtis konkrečių pokyčių stojimo procese, VU rektorius pasidalino spėjimais, kad naujovės galėtų būti įvedamos jau po dviejų metų.

„Reikia keisti ir įstatymą. Galvojame, reikia bent pradėti apie tai šnekėti. Dar vienerius metus trauksime, tačiau vėliau, senkant žmonių resursams, tikrai reikia kiekvieną talentingą jaunuolį mokyti. Manau, po poros metų jau galima tikėtis pokyčių. Staigiai to nepadarysi, reikia, kad visi suprastų permainų svarbą. Antra bėda, kad krepšeliai iki galo savo funkcijos neįvykdė. Jų funkcija buvo pagal pageidaujančius stoti optimizuoti universitetų tinklą, kadangi to nėra ir prieš rinkimus optimizacijai politikai nesiryš, tai apie šiuos metus kaip pokyčių metus būtų per anksti šnekėti“, – mano jis.

Sugebėjimai skirtingi, o diplomas tas pats

Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas sakė drastiškų veiksmų, pavyzdžiui, išeiti iš LAMA BPO, kol kas nesiruošiantis daryti, tačiau apie pokyčius stojimo procese taip pat svarstantis.

„LAMA BPO reorganizacijos reikės. Atrodo, kad perrinktas vadovas – Pranas Žiliukas tai supranta, todėl tai darysime nuosekliai, po truputi ir kartu. Bet labiausiai mes norėtume sulaukti iniciatyvos ne iš LAMA BPO, norime vienodų sąlygų sudarymo. Negali taip būti, kaip dabar yra, kad minimalios sąlygos universitetams yra visiškai skirtingos. Jei į vieną universitetą asmuo įstoja su 9 konkursiniu balu, į kitą – su 0,5, apie jokią kokybę kalbėti negalime, o visos institucijos išduoda tą patį aukštojo mokslo diplomą. Tai – visiškas nonsensas“, – pastebėjo P. Baršauskas.

Jo teigimu, šią problemą galima išspręsti pasirašant sutartis tarp universitetų ir ministerijos, į kurias būtų įtrauktas ne tik vienodas minimalus pereinamasis balas. Motyvacinio pokalbio barjeras – visiems?

„Stojimo į universitetą procese būtinai turėtų atsirasti motyvacinis pokalbis, kurio metu būtų galima susipažinti su nauju studentu, sužinoti, ko jis siekia. Nėra paprasta, pavyzdžiui, pasikalbėti su 2-3 tūkst. žmonių, bet įmanoma“, – mano P. Baršauskas. Anot rektoriaus, teigiama praktika šiuo aspektu matyti studentų iš užsienio priėmime. „Individualus pokalbis yra būtinas tam, kad pamatytum tą žmogų ir jo kompetencijas“, – įsitikinęs jis.

Gali grįžti stojamieji egzaminai

P. Baršauskas mano, kad pasenusi yra ir valstybinių egzaminų idėja. Jo teigimu, savo laiku jie suvaidino svarbią rolę, tačiau dabar tai nebeturėtų būti pagrindinis jaunuolių sugebėjimų vertinimo būdas.

„Ne vien skaičiukai, egzaminai turi būti. Gyvenimas pasikeičia ir mes turime į tai reaguoti. Su egzaminų sistema turime eiti į priekį. Bet tai – nuoseklus dalykas, negali to daryti drastiškai, nes tuomet tai bus panašiau ne į pokyčius, o į šou elementus“, – mano jis. Rektorius taip pat prasitarė svarstantis, kad aukštosios mokyklos pačios galėtų inicijuoti stojamuosius egzaminus.

Tuomet išlaikyti brandos egzaminai tebūtų tik patvirtinimas, kad baigei mokyklą, tačiau stojimo procese jų rezultatai nieko nelemtų. „Pavyzdžiui, stojant į meno krypties studijas 70 proc. sėkmės apibrėžia stojamasis egzaminas. O kodėl kitose specialybėse nėra panašiai? Tai – vienas iš variantų, kaip galima būtų atsirinkti studentus. Sudėtingiau, bet būtų objektyviau“, – mano rektorius.

Tiesa, P. Baršauskas pripažino, kad kol kas tai – tik idėjos. Jo teigimu, tam, kad pokyčiai stojimo procese įvyktų, reikia keisti universitetų finansavimo sistemą. „Abejoju, ar prie šios koalicijos bus ryžtasi tokio lygio reformą daryti. Atvirai kalbant, netikiu, kad su šia ministerija bus padaryti pokyčiai ir stojimo procese. Norint daryti tokio lygio reformas, ministerijoje turi būti aiški situacija. Dabar ministerija bando gintis ir reaguoti į tai, ką mes sakome, tačiau vien imitacijų, šiuo atveju, neužtenka. Jei norime, kad stojimo procesas pasikeistų šį rugsėjį, pokyčių reikia imtis dabar, o ministerijoje apie tai net nekalbama“, – pastebėjo jis.

Idėjas girdi nuolat

Savo ruožtu LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas, išgirdęs apie šias rektorių mintis, visų pirma, priminė, kad LAMA BPO – valstybės įgaliotas operatorius bendram priėmimui, kuris vyksta pagal Mokslo ir studijų įstatymą ir atitinkamus poįstatyminius aktus.

„Jeigu keisis šie aktai – tiek pagrindinis, tiek poįstatyminiai dokumentai, tai atitinkamai keisis ir stojimo sistema. LAMA BPO, atstovaujanti ne ką kitą, o tas pačias aukštąsias mokyklas, idėjų, ką daryti geriau, girdi, jas pati siūlo ir kaupia. Visi čia dirbantys žmonės mielai dirbs dėl šių visų dalykų. Čia nėra kažko konfrontuojančio“, – aiškino jis.

P. Žiliukas priminė, kad iki 2009 metų šalyje galiojo kvotų į aukštąsias sistema, po to buvo įvesta krepšelių sistema ir tiek vadovaujantis viena, tiek kita sistemomis LAMA BPO darbas vyko sklandžiai.

„Ir aš asmeniškai turiu idėjų. Nėra jokių abejonių, kad dabar galiojančią stojimo į aukštąsias sistemą Lietuvoje reikia modifikuoti. Reikėtų galvoti net plačiau – ir apie pokyčius bendrojo lavinimo sistemoje, nes vis dėlto aukštosios mokyklos tikisi gauti jau parengtus studentus. Manau, kad tikrai atsiras galimybių mokykloms apie tai padiskutuoti ir visai normalu, kad didžiosios mokyklos užduoda tam tikrą toną“, – sakė jis.

Sugeneruoti pasiūlymus prireiks metų ar dvejų

Tiesa, jis pastebėjo, kad dabar siūlomas Mokslo ir studijų įstatymo projektas didelio poveikio stojimo sistemoje neturės – bus atlikti tik kosmetiniai pakeitimai. „Sugeneruoti solidesnius pakeitimus, manau, tikrai prireiks metų ar dvejų“, – kada reikšmingi pokyčiai stojimo sistemoje galėtų atsirasti, svarstė P. Žiliukas.

Paklaustas, kokių pokyčių, jo nuomone, šioje srityje reikėtų, LAMA BPO prezidentas sakė manantis, kad turėtume iš esmės kitaip organizuoti studijas. „Mokančių ir nemokančių už mokslą buvimas universitete, bendrojo lavinimo sektoriaus pokyčiai, nes šiandien brandos atestatas išduodamas lengva ranka ir labai netolygaus pasirengimo moksleiviams, motyvacijos klausimas, brandos egzaminų organizavimo ir turinio klausimas. Tai – ištisas kompleksas. Viena panacėja, kuri viską išspręstų, neegzistuoja“, – problemas vardijo jis.

Asociacijos gyvavimo pabaigos nesibaimina Nors aiškiai matyti, kad universitetų rektoriai nori labai didelio autonomiškumo renkantis studentus, P. Žiliukas tikino tikrai nebijantis to, kad LAMA BPO asociacija gali išnykti. Jo teigimu, panašios organizacijos kitose šalyse ne nyksta, o kuriasi.

„Visiškai autonomiška stojimo sistema buvo taikyta iki 2009 m., bet LAMA BPO aukštąsias mokyklas taip pat aptarnavo. Čia yra visai kas kita. Veikiame vieno langelio principu. Šiais laikais daug kur bendravimas vyksta virtualioje erdvėje, mes kalbame apie algoritmus, skaičiavimus, pagalbą pateikti dokumentus viena forma, reikalavimų suvienodinimus. LAMA BPO savo veiklą gali pakreipti į konsultanto, tarpininko, o ne į griežtus skaičiavimus“, – svarstė jis.

LAMA BPO prezidento teigimu, aukštosios mokyklos, žinoma, gali stojimo procesą vykdyti autonomiškai, tačiau jis tikino nežinantis, ar tam tikra vienų ar kitų mokyklų diskriminacija išeitų į gerą, tačiau terpes diskusijoms mato.