Nerimas Artimuosiuose Rytuose - Saudo Arabijoje jau tiksi ekonominė bomba

Vyriausybė savo šalies piliečiams naikina virtinę privilegijų, rašo „CNN Money“. Pinigų taip trūksta, kad Saudo Arabijos vyriausybė degalų kainas padidino 50 proc. Sauditai pirmadienį užplūdo degalines ir rikiavosi į eilę prisipilti dar nepabrangusių degalų.

„Jie paskelbė mažinantys subsidijas, kurios palies kiekvieno Saudo Arabijos gyventojo piniginę“, – teigė buvęs JAV ambasadorius Saudo Arabijoje Robertas Jordanas, parašęs knygą „Desert Diplomat: Inside Saudi Arabia Following 9/11“ („Dykumos diplomatas: Saudo Arabijoje po 09.11“).

Saudo Arabijoje litras benzino kainuodavo 0,16 JAV dolerio (0,15 euro). Tai viena mažiausių kuro kainų pasaulyje. Dauguma sauditų vairuoja didžiulius miesto visureigius ir „neturi įpročio taupyti degalus“, pažymi R. Jordanas.

Degalų kainų šuolis – tik pradžia

Degalų kainų šuolis yra tik pradžia. Taip pat brangsta vanduo ir elektra. Be to, vyriausybė mažina kelių, pastatų ir kitos infrastruktūros finansavimą. Tokie apkarpymai gali būti įprasti bet kokiai vyriausybei, juntančiai pinigų stygių. Tačiau Saudo Arabijai jie yra itin skausmingi, nes didžioji dalis šalies gyventojų dirba viešajame sektoriuje.

Apie 75 proc. Saudo Arabijos biudžeto lėšų gaunama iš naftos. Naftos kaina nuo 100 JAV dolerių už barelį 2014 metais smuko iki dabartinio lygio – 36 dolerių. Dauguma ekspertų nemano, kad artimiausiu metu nafta galėtų brangti.

Saudo Arabijos vyriausybė iš didžiulių naftos nešamų pajamų savo piliečiams užtikrindavo dosnias privilegijas. Kai 2011 metais per Artimuosius Rytus nuvilnijo Arabų pavasaris, Saudo Arabijos karalius savo piliečiams skyrė dar daugiau lėšų, kad numalšintų šalyje bet kokį nepasitenkinimą.

Kai kurios Saudo Arabijos gyventojams taikomos lengvatos:

• smarkiai subsidijuojami degalai (litras benzino kainuodavo 0,16 JAV dolerio. Dabar kaina pakilo iki 0,24 dolerio (0,22 euro));
• nemokama sveikatos priežiūra;
• nemokamas mokslas;
• subsidijos vandeniui ir elektrai;
• jokio pajamų mokesčio;
• valstybinės pensijos;
• beveik 90 proc. gyventojų dirba vyriausybės įstaigose;
• atlyginimai valstybės tarnyboje dažnai būna didesni negu privačiame sektoriuje;
• bedarbio pašalpos (įvestos 2011 metais, reaguojant į Arabų pavasarį);
• „plėtros fondai“, suteikiantys paskolas be palūkanų šeimoms, kad jos galėtų įsigyti namus ir pradėti verslą.

Saudo Arabija gali įvesti mokesčius gyventojams

Dabar Saudo Arabija nebeišgali teikti visų šių lengvatų. Pernai jos biudžeto deficitas pasiekė beveik 100 mlrd. JAV dolerių ir šiais metais gali būti panašus ar net didesnis.

Tarptautinis valiutos fondas neseniai apskaičiavo, kad Saudo Arabija per penkerius metus ar net greičiau išeikvos visus pinigus, jei naftos kaina išliks mažesnė negu 50 JAV dolerių už barelį.

„Saudo arabai naudojosi ekonomine galia, kad papirktų savo gyventojus“, – sakė R. Jordanas. Jis prognozuoja, kad Saudo Arabija netgi gali įvesti pajamų mokestį ar pardavimo mokestį.

„Dalis sverto, kurį režimas taikė savo žmonėms, susijęs su tuo, kad jis nerinko mokesčių, taigi gyventojai nesitikėjo būti atstovaujami, – teigė R. Jordanas. – Tačiau kai tik bus įvesti mokesčiai, gali padaugėti politinių neramumų“.

Šalyje jau dabar tvyro aukštas nedarbo lygis. Oficiali statistika rodo, kad nedarbas siekia maždaug 12 proc., bet ekspertai mano, kad jis gali būti didesnis, nes daug sauditų net nemėgina ieškoti darbo.

Saudo Arabija nemažina finansavimo gynybai

Karališkosios šeimos nariai metų metais mėgaujasi prabangiu gyvenimu, kurio detalės iš JAV ambasados dokumentų per svetainę „WikiLeaks“ nutekėjo viešumon.

Ši informacija rodo, kad daugelio jaunų monarchijos atstovų gyvenimas yra kupinas sekso, narkotikų ir siautulingų vakarėlių. Kokiu mastu šios linksmybės bus pažabotos, neaišku, nes daug karališkųjų privilegijų yra finansuojamos ne biudžeto lėšomis.

R. Jordanas tvirtina, kad praėjusį savaitgalį 47 Saudo Arabijos kaliniams įvykdytos mirties bausmės yra įspėjimo signalas, kad monarchija netoleruos priešiškumo.

Taip pat yra viena sfera, kuriai Saudo Arabija nemažina finansavimo – gynyba. Šalis šiuo metu gynybai skiria 11 proc. savo bendrojo vidaus produkto – tai yra didžiausia dalis pasaulyje. Šiais metais gynybai ji planuoja išleisti dar daugiau.