Žvilgsnis į pavojingiausią pasaulio kalėjimą, kuriame apsilankyti nedrįsta net policija (Foto)

Praeityje A.Hintonas vengdavo nusikaltėlių gaujų, tačiau Brazilijoje pamatęs, kaip bendrauja jų nariai, britas nutarė apsilankyti ir San Salvadoro kalėjime.

„Gaujose viskas yra kitaip. Jie nekenčia vieni kitų. Kita vertus, jie yra vieni kitiems reikalingi, kad apsisaugotų nuo kitų gaujų ir policijos. Panorau apsilankyti Salvadoro pietuose esančiame kalėjime. Tačiau ne paklausti, kiek žmonių jie nužudė, kokie brutalūs yra. Norėjau sužinoti, kodėl jie prisidėjo prie gaujos ir kaip veikia tokie žmonių susivienijimai“, – pasakojo A.Hintonas.

Įsitraukia ir moterys

„Mara Salvatrucha“ gaują įkūrė žmonės, kurie 1980 metais pabėgo iš Salvadoro į Los Andželą dėl šalyje vykusio pilietinio karo. 1992-aisiais, pasibaigus karui, jie buvo išsiųsti namo, tačiau parsigabeno ir gaujų kultūrą.

MS-13 – tai narkotikų, ginklų prekeivių ir žudikų gauja. Kalėjimo prižiūrėtojai juos stebi iš už kalėjimo sienų. Svarbiausia jų pareiga – užtikrinti, kad kaliniai neištrūktų į laisvę.

Salvadoras yra šalis, kurioje įvykdoma daugiausia smurtinių nusikaltimų. Valdžia nekart ėmėsi įvairių iniciatyvų, kurios turėjo ne tik sumažinti nusikaltimų skaičių, bet ir atgrasyti jaunus vyrus nuo gaujų.

Daugiau nei prieš dešimtmetį imta sodinti į kalėjimą visus, kurie priklausė gaujoms arba bent jau turėjo joms įprastų tatuiruočių. Dėl tokios Salvadoro politikos dešimtys tūkstančių piliečių pateko už grotų. Kai kuriems jų buvo vos 12 metų.

Tačiau galiausiai tokie veiksmai buvo pripažinti prieštaraujančiais šalies konstitucijai. Be to, tokią Salvadoro politiką aštriai kritikavo ir Jungtinės Tautos.

Tiesa, šalies valdžia tikino, kad toks žingsnis buvo naudingas: mat nusikaltimų skaičius sumažėjo 14 proc. Tačiau pagerėjimas buvo laikinas, netrukus žmogžudysčių ir kitokių nusikaltimų skaičius vėl pagausėjo.

Salvadore prie gaujų dažnai prisideda jaunuoliai. Dažnai taip atsitinka dėl gyvenimo prastomis sąlygomis, šeimų iširimo.

Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad nusikaltimai ir smurtas Salvadore – kasdienybė. Jaunuoliai jaučiasi nevertinami, negerbiami, negali savęs išreikšti mokykloje, šeimoje, todėl vienintelė įsivaizduojama išeitis – dėtis prie gaujos. Tuomet neva gali pelnyti kitų pagarbą.

Į gaujas kartais įsitraukia ir moterys, nors pastarųjų yra palyginti nedaug. Dažniausiai jos tampa narkotikų prekeivėmis, gabena kontrabandą į kalėjimus, renka informaciją apie kitas gaujas.

O tokie darbai joms neva tinka labiau – valdžia rečiau įtaria moteris vykdant nusikaltimą. 

Žiauriausi pasaulio kalėjimai

Vienu griežčiausių pasaulio kalėjimų dažnai įvardijamas Gitaramos centrinis kalėjimas Ruandoje. Kalėjimo sąlygos čia sunkiai pakeliamos. Nors kalinimo įstaigos pastatas buvo skirtas 500 kalinių, jame laikoma bent keturis kartus daugiau žmonių. Kalėjimo kameros perpildytos, žmonės priversti miegoti ant grindų. Dažnas nuteistųjų miršta nuo ligų ar dėl kameros draugų sumušimų.

Tadmoro kalėjimas Sirijoje – įstaiga, kurioje laikomi politiniai kaliniai bei žmogžudžiai. Visi jie čia buvo žiauriai kankinami, žeminami, o 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje čia vyko masinės kalinių žudynės. Dėl itin blogų sąlygų įstaiga kuriam laikui 2001 metais buvo uždaryta, tačiau po dešimtmečio šiek tiek suremontuota ir vėl atvėrė vartus. Į kalėjimą buvo pervežta 350 žmonių, protestavusių prieš šalies valdžią. 2015 metais kalėjimą sugriovė teroristinis judėjimas „Islamo valstybė“.

Žiauriomis sąlygomis garsėja ir Gldanio kalėjimas Gruzijoje. 2012 metais Gruzijai dėl šios kalinimo įstaigos teko raudonuoti prieš visą pasaulį, mat į viešumą pateko filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti prižiūrėtojų vykdyti kalinių mušimai, prievartavimai, kankinimai. Netrukus po skandalo Gruzijos valdžia suėmė ir nuteisė kalėjimo prižiūrėtoją. Kaip tikina šalies valdžia, sąlygos kalinimo įstaigoje nuo to laiko pagerėjo.

Dijarbakyro kalėjimas Turkijoje taip pat dažnai patenka į žiauriausių pasaulyje sąrašą. Sugriežtinto saugumo kalėjimas atidarytas 1980 metais. Tai dažnai įvardijama kaip pragaro vieta Turkijoje gyvenantiems kurdams. Jame laikomi tiek nusikaltėliai, tiek ir politiniai kaliniai. Nuo atidarymo jame buvo nukankinta šimtai žmonių. Neretai kaliniai neištvėrę žiaurumo nusižudydavo.