Kodėl Estija pralenkė Lietuvą ir Latviją: neįtikėtinai paprasti dalykai, kurie kuria stebuklus!

„Ne visi buvo tokie. Prezidentas Arnoldas Ruutelis net neturėjo kompiuterio. Bet mūsų eksperimentai amžiaus pradžioje sukėlė daug kalbų užsienyje ir mes supratome, kad technologija leidžia pasirodyti ne posovietine erdve, o kažkuo, kas eina į ateitį. Todėl dabar vyriausybė ir tvirtina visas reformas be jokios gaišaties. Todėl kiekvienas bendraudamas su užsieniečiais mini, kad Estija – vieta kur sukurtas „Skype“, Estija – kur mokesčius deklaruosi per 15 minučių, o įmonę įkursi per pusvalandį“, – sakė D.Vaarikas.

Ateitis kur kas geriau už praeitį

„Savo šalį kritikuoti, gyvenimu skustis, valdžią keikti estai mėgsta kaip lietuviai. Tačiau Estijoje, man atrodo, kur kas daugiau tikėjimo ateitimi. Kai bendrauju su latviais, atrodo, kad jie jaučiasi neturį jokios ateities, o lietuviai apie tai tiesiog nekalba“, – sako Danielis Vaarikas.

Jis pastebėjo ir esminį skirtumą. Estas, pristatydamas savo šalį, pirmiausia didžiuojasi dabarties indėliu į ateitį, priima ateitį ir IT, kaip identiteto dalį. Atvažiavus į Lietuvą, pirmiausia į akis krenta didžiavimasis praeitimi – buvę didvyriai, tūkstantmetė valstybė ir t.t.

Peršasi išvada – kai skęsti praeity, viso labo perkeli į dabartį buvusius priešus. O grįsdami savo identitetą ateitimi, galime senus priešus paversti draugais – juk ateity būsite tuo, ką vieningai sukursite dabar. Galbūt todėl lietuvių ir lenkų problemos tuščioje vietoje tęsiasi, o Estijos rusai vis geriau suvokia esą tos šalies dalimi.

„Istorijos negalima užmiršti vien tam, kad nekartotum blogų dalykų. Tačiau privalo būti ir ateitis. Gal jums reikia sąmoningai skatinti kuo daugiau diskusijų, rengti konferencijas apie ateitį? Nesvarbu, kad ten bus daug niekų – pats faktas skatintų generuoti daugiau idėjų“, – svarstė D.Vaarikas.

Gera valdžia, kuri moka klysti

„Vyriausybės nariai įpratę atidarinėti naujus pastatus, sporto centrus, o kaip atidarinėti skaitmenines paslaugas? Prie programėlės nenukirpsi juostelės, kaip atidarant naują tiltą. Pristatai iškilmingai, o po savaitės išaiškėja krūva klaidų, kažkas neveikia, lūžta.

Kai pradedi kurti valstybę informacinių technologijų pagrindu, kažkas nuolat bus netobula. Ir sunku pripažinti, kad identitetas nuolat lūžinėja. Savo telefono programinę įrangą nuolat tenka atnaujinti ir Estijai reikia to mokytis. Kitaip virstame tokia pasakų „e-Narnia“.

Visi kalba, kaip yra gerai, kad viskas veikia geriausiai, bet mažai kas tuo tiki. Jei norime sėkmingai plėstis pasaulyje, turime atsikratyti tokio sureikšminto požiūrio. Todėl sugalvojome rengti specialias „e-vyriausybės“ skeptikų konferencijas, kad padėtų atsikratyti iliuzijų. IT neturi virsti religija, o „Skype“ – bažnyčia“, – naujas kylančias problemas atskleidė D.Vaarikas.

Švarių pinigų galia

Iš Estijos to neatimsi – „Skype“ sukurtas ten. Kiekviena šalis turi daug technologinių startuolių, tačiau dėl „Skype“ estams lengviau atkreipti dėmesį Silicio slėnyje.

Danielis Vaarikas pastebėjo ir dar vieną itin svarbų „Skype“ poveikį Estijai – gavę pinigus jo kūrėjai ėmėsi daugybės iniciatyvų, kad jų šalis būtų geresnė: „Kiekvienas „Skype“ kūrėjas investavo į Estijos visuomenę. Jie įkūrė švietimo fondą, remia pilietinę visuomenę, pradėjo švarios Estijos iniciatyvą. Jais tiki. Negaliu kalbėti apie kitų pinigus, tačiau visi matė, kaip juos uždirbo „Skype“.

Tie vyrukai arė už kelis šimtus per savaitę, sukūrė pasaulį keičiantį produktą ir gavo savo. Jų pinigai – švarūs. Todėl nekelia jokio pasipiktinimo, jokių kalbų, kad uždirbti išnaudojant kitus“.

Švarūs pinigai kuria švarią svajonę. Lieka įtikinti valdančias galvas, dažniau klausytis tokių Lietuvos verslų savininkų. Tiesa, dar reikia save įtikinti, kad valdo galvos.

Kaip sukuriamas „e-tikėjimas“

„E-balsavimas“ Estijoje be problemų veikia nuo 2005 m. D.Vaarikas ir pats sako, kad tai ne visiems – kokioje Turkijoje greičiausiai neveiktų. Ar neveiktų ir Lietuvoje? „E-pilietybę“ tiksliau būtų vadinti „e-įsikūrimu“.

Ar estai nebijo atvykėlių? „Bijo. „E-pilietybės“ idėja ir yra suteikti galimybę naudotis mūsų technologija, mūsų paslaugomis internete, elektroniniu parašu ir ID kortele tiems, kas į Estiją net nesirengia vykti. Pavyzdžiui, kuriant įmonę Indijoje kelis mėnesius vien vardo patvirtinimo laukti reikia, tad kodėl neįsikurti Estijoje? O mes e-piliečiams kažkokius savo produktus ar paslaugas galime parduoti“, – sako estas.

Tai tik pati eksperimento pradžia, tų piliečių tėra apie 10 tūkst. Tačiau jei pritrauks 10 mln. „e-gyventojų“, 1,3 mln. gyventojų teturinti Estija virs galia. Bus svarbi dešimtkart didesniam skaičiui žmonių. Tam reikia, kad tavimi tikėtų.

„Keliaudamas užsienyje klausiu žmonių – ar imtų Rusijos „e-pilietybę“? O Suomijos? Atsakymas visuomet aiškus. Tad viską lemia ne technologija – ją sukurs ir kiti. Žmonės tiki suomiais, nes mano, kad jie nesmeigs peilio į nugarą.

E-pilietybės idėja padeda patikrinti, kokia mūsų vertybių sistema. Ar tie 10 mln. „e-piliečių“ mus mėgs, ar rasime tiek bendraminčių? Tai – mūsų skrydis į Mėnulį. O skrendant gali labai daug kas nepasisekti. Ir reikia būti itin atviriems, kalbėti apie tai, kas nepavyksta, o tai – iššūkis kiekvienai vyriausybei“, – sako D.Vaarikas.

Atviros IT ateities siekis Estiją jau keičia. Ten gėda duoti ar imti kyšį, nes atvirai bendruomenei tas nepriimtina. Jie išmoko nebegromuliuoti istorijos, nebegraužia savęs dėl „700 metų vergovės“, nes rado sveikesnę temą – ateitį.

Mažas gali būti didelis, pasakė man pašnekovas. Gaila, kad mes įtikėjome, kad mažas turi būti mažas. Todėl vietoj tikėjimo geresne ateitimi turime glebų lyg pervirti makaronai tikėjimą geresne kalafioro kaina.