Kodėl Estija pralenkė Lietuvą ir Latviją: neįtikėtinai paprasti dalykai, kurie kuria stebuklus!

Sąrašą galime tęsti, kol ištiks depresija. Bet nutarėme susėdę su Estijos prezidento idėjų kalvės nariu Danieliu Vaariku pasiaiškinti, kodėl tiek nedaug tesiskiriančias šalis skiria tokia milžiniška įvaizdžio ir tikėjimo ateitimi praraja?

Žinutė pasauliui

„E-Estonija – tai žodis. E-Lietuvos nėra, nes tą žodį sukūrėme mes. Tai nereiškia, kad geriau išmanome IT už lietuvius. Tai reiškia, kad turime tokį žodį“, – teigė D.Vaarikas.

Taigi – įvaizdis? Tačiau juk ir Lietuva pinigų investavo, daugybę kartų tobulino savo įvaizdinę reklamą. Danielis Vaarikas sako, kad per daug pastangų ir per mažai galvojimo, kur ji nukreipta ir yra viena didžiausių Lietuvos klaidų:

„Bet kuris rinkodarininkas pasakys, kad šalies reklama niekuo nesiskiria nuo kitų dalykų reklamos – reikia itin paprastos žinutės, kurią nuolat kartoji. 2001 metais išleidome daug pinigų savo šalies įvaizdžio kūrimui. Niekam jis pernelyg nepatiko („Nordic with twist“ – „Šiaurė su polėkiu“), bet kartojome jį 10 metų. Dabar Estija rodo daug miškų (nežinau, kodėl) ir deklaruoja – mes šiaurės šalis, kur geresnis kelias su IT.

O Lietuva blaškosi. Tai „Drąsių žmonių šalis“, tai „Aistringa šiaurės šalis“. Juk nėra taip svarbu, ar ši siunčiama žinutė yra ideali – svarbu ją nuolat kartoti. Jei nesuteiki galimybės jai prigyti, ji niekuo netampa.“

Atrodo, kad jis šiek tiek gudrauja. Įvaizdis visų pirma turi pritraukti, štai Estija ir atsiribojo nuo su sovietais siejamo „Pabaltijo“ tapusi „Šiaurės šalimi“. Ko pasiekė Lietuva, įtikinėjusi pasaulį, kad kiekvienas lietuvis į tigro narvą įlįs, o statistikoje rodžiusi, kad jie nuo savo pačių atsakomybės gerinti savo šalį kaip tarakonai bėga, pasakyti išties sunku.

Apie viską pagalvota

Lietuvoje tai žada tik „Maxima“. Tačiau D. Vaarikas sako, kad apgalvoti, ką daro, nepakenktų visiems: „Pirmiausia jums reikia suprasti, kurioje srity išties esate geri. Pavyzdžiui, kažką gaminate, vystote kažkokius mokslus. Tada sudarote dešimties metų planą, metate tam vyriausybės lėšas, kuriate išmanią šalies specializaciją. Ir būtent apie ją kalbate pasauliui. Blogiausia, ką galima padaryti, tai sakyti, kad turime ir tai, ir tai, tačiau niekuo neišsiskiriame.“

Patarimas neblogas. Jei nepulsime girtis krepšiniu. Sportas, jis kaip ir drąsa – noro prisijungti nekelia. Tačiau vien tuo, kad lietuvių vietoje sakytų, jog Lietuva – šalis, kuri ateitį nušviečia lazeriais, ar žadėtų turistams gražiausias nuotraukas, nes jas sutvarkys „Pixelmator“, estai neapsiribotų.

Kol lietuviai savo šalies grožį giria „Facebook“ paskyroje „I love Lithuania“ (tai išties labai šaunu, nors valstybė ir niekuo dėta), estai tai daro iš interneto išvalydami savo šalies bjaurastį.

„Paieškokite „Google“ estų mafijos. Rasite, kad dažniausiai mūsų mafija ieško naujų startuolių, kalba apie geriausius verslininkus ir samdo programuotojus. Nes „mafia“ pas mus yra ne nusikaltėliai, o „Skype“ žmonės. Taip pavadintas startuolių projektas. O ką randi, kai ieškai Lietuvos mafijos?“ – pateikė vieną pavyzdį D.Vaarikas.

Taigi, šalies įvaizdžio kūrime estai mus lenkia šviesmečiais. Pasaulis įprato kartoti, kad Estija – tobuliausių technologijų šalis pasaulyje. Barakas Obama 2014 m. sakė, kad reikėjo prašyti estų – būtų sukūrę geresnį sveikatos portalą.

Vaikas gimsta nuo galvos

Lietuvoje sakome, kad žuvis genda nuo galvos. Teko sukurti patarlę apie situaciją, kuomet galva yra ne blogiausia, o geriausia kūno dalis.

„Estija neįdarbina daugiau žmonių problemoms spręsti – elektroninę asmens identifikavimo sistemą kūrė tik 60 inžinierių. Tačiau šalies lyderiai drįsta tiems inžinieriams suteikti galią kažką keisti. „Politikai privalo ne tik rodyti savo lyderystę. Jie privalo prisiimti riziką“, – citavo Estijos premjerą Taavi Roivasą „The Wall Street Journal“.

„Atsitiko taip , kad beveik atsitiktinai 1992 m. gavome prezidentą, kuris domėjosi IT. Kai jis (Lennartas Meris – red.) gavo naują „Nokia“, visą vakarą pats programavo, kad telefonas skambinant grotų Estijos himną. Po to konferencijoje specialiai prašė skambinti jam ir ilgai nekėlė ragelio, kad visi išgirstų. Jis kalbėdavo, kad Estijai reikia kurti savo „Nokia“ ir užsieniečiai vis klausinėjo – kada“, – prisiminė pirmuosius Estijos žingsnelius link IT šalies pašnekovas.

Dabar Estijos prezidento šeima fotografuojasi su „Apple“ kompiuteriais rankose, pats prezidentas Toomas Ilvesas savo „Twitter“ dalinasi kiekviena teigiama žinute apie bet kurio technologinio Estijos startuolio pasiekimus, premjeras nedrebina kinkų dėl išsigalvotų imigrantų, o keliauja po pasaulį reklamuodamas e-pilietybę.