Finansų rinka šiandien: pasikeitusios žaidimo taisyklės, kurių nepaisymas kainuoja labai brangiai

Anot KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų katedros profesoriaus Andriaus Guzavičiaus, šiandieninis finansų laukas ir jame vykstantys procesai nebeatitinka įprastų stereotipų:

„Volstryto gatvė Niujorke įsivaizduojama kaip pasaulinis finansų centras, kuriame didžiausia finansinių institucijų koncentracija, čia pilna kostiumuotų ir savimi pasitikinčių vyrukų iš bankų. Vertybinių popierių biržoje (NYSE) verda gyvenimas. Tačiau tai vakardienos paveikslas.“

Šiandieniame beprotiškame pasaulyje, kur pinigai, vertės, rizika susipina ir kinta kone kiekvieną akimirką, ekspertinis ir toliaregiškas finansų srities išmanymas ir prognozavimas yra itin reikšmingi ir svarbūs.

XXI amžiaus finansams aktuali ne tik greita orientacija, aštrios įžvalgos ar įgūdžiai įvertinti baigtį. Lygiai taip pat svarbu profesionaliai išmanyti ir naudoti aukšto dažnio prekybos sistemas (angl. HFT – high frequency trading), intelektualią prekybą (angl. HIT – high intelligence trading), dirbtinį intelektą finansuose (angl. AIF – artificial intelligence in finance), kriptovaliutas (angl. crypto currencies), „blockchain" technologiją ir pan.

Profesorius A. Guzavičius pastebi, kad šie reikšmingi specifiniai gebėjimai yra gana prieštaringi. Mat žavesys, lydintis itin sparčiai progresuojančias technologijas, neatsiejamas nuo grėsmių: „Žmogaus smegenys tokiu greičiu ir tokiomis apimtimis jokiu būdu nesugeba dirbti, todėl nelieka žmogiškojo faktoriaus – kontrolės“.

Šiandieninių finansų pasaulis – situacijos kelyje alegorija

Kontrolės vaidmens reikšmę ir finansų pasaulio nūdieną puikiai iliustruoja klasikinis rizikingos situacijos kelyje pavyzdys. Puikiai, saugiai ir užtikrintai vairuodami automobilį, jūs – šiandieninis finansų specialistas, turintis universitetinį išsilavinimą savo kelionę paverčiate įprasta, užtikrinta, galbūt nuobodoka.

Būdamas vairuotojas profesionalas, paisantis eismo taisyklių, esate įsitikinęs, kad kelionė iš taško A į tašką B bus sklandi. Staiga susidūręs su kitu įžūliu eismo dalyviu – itin greitai skriejančiu motociklu – viliatės, jog tokių entuziastų nėra daug.

Pasirodo, jų yra apie 70-80 proc. visų eismo dalyvių (finansų pasaulyje apie 80 proc. visų prekybos sandorių sudaroma, naudojant HFT algoritmus)! Jo greitis yra žymiai didesnis nei jūsų (modernių finansų pasaulyje – milijonus ar net milijardus kartų).

Motociklininkas kažkoks keistas ir nematytas, labai panašus į Dirbtinį intelektą. Jis nepaiso taisyklių, nes važiuojant tokiu greičiu klasikinės taisyklės negalioja, o naujų dar niekas nesukūrė. Negana to, „greitieji“ motociklininkai analizuoja „lėtuosius“ klasikinius vairuotojus ir bando pasinaudoti pastarųjų lėtumu, inercija, emocijomis, iracionalumu ir panašiai (tai jau – neuro finansai, elgsenos finansai).

Jūs kaip klasikinis vairuotojas nustembate ir pasipiktinate. Gal net pagalvojate apie realų eismo įvykį. Ir tą pačią akimirką įvyksta skaudi nelaimė – motociklininkas nesuvaldo savo motociklo ir trenkiasi į medį. Pasekmės, deja, itin kraupios, tačiau jūsų neapleidžia mintis, jog taip ir turėjo atsitikti (pavyzdžiui, 2010-aisiais įvykusi momentinė finansų krizė dar žinoma kaip Flash Crash).

Finansai – ir psichologija, ir žinios, ir patirtis

Labai didelis greitis, milžiniška rizika, taisyklių nepaisymas – štai ir rezultatas. Viskas taip, kaip aprašyta klasikiniuose finansų vadovėliuose. Tačiau būtent čia ir prasideda įdomumas – tai, ko vadovėliuose jūs tikrai nerasite. Jūsų akyse motociklas ir jo vairuotojas patys save „susirenka“ iš „detalių“ ir... toliau nuvažiuoja tokiu pat ar dar didesniu greičiu.

Ekonomistas, KTU profesorius šiame pavyzdyje siūlo atkreipti dėmesį į paraleles, siejančias įprastos situacijos ir finansų pasaulio panašumus.

„Šie faktai rodo, kaip priežastys ir pasekmės yra susijusios; kokią vietą efektyviame finansų valdyme užima ne tik gebėjimas veikti itin greitai, pasitelkiant konkrečius algoritmus. Drauge svarbus psichologijos išmanymas, racionalaus mąstymo, sprendimų priėmimo ypatumai. Žinoma, būtina nuolat atnaujinti finansų pasaulio įvykių kontekstą, realias patirtis, taisyklių (ne)paisymą bei įsivertinti galimas rizikas ateityje“, – teigia A. Guzavičius.