Bendrosios pagalbos centro operatorė apie 112 skambučius: jei tik žmonės žinotų, kokias kvailystes jie daro

Galiausiai tokia informacija svarbi ir patrulio saugumui, kad jis žinotų, ko gali tikėtis atvykęs, – tai paprastas šeimos barnis ar vyras gali turėti ginklą.

– Dėl kokių problemų žmonės dar jums skambina?

– Pasiklysta žmogus miške ir nebežino, kur esąs. Tuomet klausiame, iš kokio kaimo ėjo, į kurią pusę, pasinaudojame vietos nustatymu, prašome paieškoti miškininkų stulpelių, žyminčių miško kvartalus. Kai kurie iš tiesų būna pasiklydę, bet būna, kad paskambina girtas, kuris nori, kad jį surastų ir parvežtų namo.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės iš savo sodybos išvažiuoja prie ežero ir nebežino, kaip sugrįžti, o adreso taip pat neatsimena. Bandome orientuotis, ką jie mato aplink, kokius pastatus, iškabas, reklamas.

Dėl ko mums tik neskambina. Skambina pasipiktinti, kodėl reikia tiek daug mokėti už elektrą ar paklausti pašto kodo, nes mano, kad čia gali gauti visą reikalingą informaciją.

Nemažai skambučių būna, kai išsikrauna telefonas, žmogus neatsimena PIN kodo, kelis kartus surenka jį neteisingai ir telefonas užblokuojamas. Jie skambina klausti PUK kodo, nes telefone yra funkcija, leidžianti 112 paskambinti net tokiu atveju.

Iki šiol atsimenu nemalonų skambutį, kai paskambino vyras, įstrigęs kamštyje dėl kelio remonto. Jis piktinosi su tokiomis emocijomis, kad man net baisu pasidarė, kad toks neadekvatus žmogus šiuo metu yra už automobilio vairo. Jis prisistatė aukštu pareigūnu ir pradėjo rėkti, kad vėluoja, o čia spūstys, pravažiuoti neįmanoma, darbininkai dirba lėtai. Man teko viską išklausyti, tarsi būčiau kelininkas.

Sakau jam: „Pone, paklausykite manęs“. O jis: „Koks aš jums ponas, aš ubagas, jeigu turiu kamštyje stovėti“. Žodžiu, jo emocijos buvo visiškai neadekvačios situacijai. Stengiesi į tokius skambučius rimtai nereaguoti, bet nėra lengva, juk visi mes esame žmonės ir turime jausmus.

– Kada po skambučio jaučiate pasitenkinimą?

– Jeigu žmogus su tavimi kalba mandagiai, atsako į užduotus klausimus ir tau padėkoja, jau yra labai smagu. Pasakytas „ačiū“ mums reiškia labai daug, nors ne taip dažnai to sulaukiame. Dažniau girdime kaltinimus, kad niekam nieko nepadedame, nieko nedarome, o jie moka mokesčius ir mus išlaiko.

– Ką atsakytumėte tiems, kurie sako, kad užduodate per daug klausimų, kai reikia skubiai siųsti pagalbą?

– Jeigu žmogus atsakys į mūsų užduotus klausimus „kas, kur, kada“ greitai ir aiškiai, tikrai tarnybos išvažiuos žymiai greičiau, negu paskambinęs jis keletą minučių pyks ir tik po to pasakys, kas atsitiko.

Klausimynai sukurti ne mūsų, jie reglamentuoti, patvirtinti. Jeigu mes turime klausti, tai ir paklausiame. Jeigu žmogus greitai atsakytų, tikrai būtų mažiau emocijų iš abiejų pusių, nes mes irgi esame žmonės, kartais ir išsigąstame, ir kažko nežinome, tuomet bėgame konsultuotis su kolegomis.

Pavyzdžiui, žmogus negali pasakyti vietos, bet kažkas iš kolegų žino tą rajoną ir atseka vietą pagal pasakojimą. Taip pat, kol aš palaikau pokalbį ir duodu instrukcijas, kiti informaciją perduoda atitinkamoms tarnyboms. Ekstrinėse situacijose vyksta komandinis darbas, ne viskas taip paprasta.

Už melagingus skambučius numatytos baudos

Šių metų spalį Bendrosios pagalbos centras švenčia savo 13-tą gimtadienį. Per parą skubios pagalbos numeriu 112 paskambinama apie 8–12 tūkst. kartų.

Deja, nemažą skambučių dalį (65–75 proc.) sudaro atvejai, kai numeriu 112 naudojamasi ne pagal paskirtį. Kaip teigia operatoriai, žmonės dažnokai piktavališkai įžeidinėja operatorius arba komentuoja įvairius įvykius, atskirus asmenų (šou žvaigždžių ar politikų) poelgius ar pasisakymus.

Už piktavališką elgesį skambinant numeriu 112 gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Pavyzdžiui, skambinimas pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 86 iki 144 eurų.

Melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo 86 iki 173 eurų arba administracinį areštą iki 30 parų. Bendrojo pagalbos centro operatoriaus garbės ir orumo įžeidimas užtraukia baudą nuo 86 iki 144 eurų​ arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos specialios tarnybos, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Taigi, nors dažnai prieš šią tarnybą burnojama, būtent ji prisimenama pirmiausia, kai ištinka bet kokia nelaimė.