Vienas garsiausių JAV politologų apie tai, kas dedasi pasaulyje, ir kodėl Kinija kur kas svarbiau nei Rusija

Apie tai jis papasakojo savo interviu rusų naujienų portalui „Gazeta.ru“.

– Osle vykusiame Nobelio premijos laureatų forume kalbėjote apie galimybę sukurti Rusijos-Kinijos-JAV trikampį. Tačiau panašu, kad Donaldo Trumpo administracija nėra linkusi to daryti. Esama nuomonių, kad JAV netgi stengiasi nuteikti Kiniją prieš Rusiją. Ar tai nesukels konflikto tarp Kinijos ir JAV?

– Kai kurie rusai gali manyti, kad Amerika stengiasi nuteikti Kiniją prieš Rusiją. Tačiau tai greičiau komplimentas, glostantis jų savimeilę, nei realus padėties suvokimas.

Esmė tame, kad Kinija yra svarbesnė nei Rusija. Jeigu Amerika ir Kinija bendradarbiaus, Rusijai neliks nieko kito tik prisijungti prie šių dviejų šalių. Pirmiausia tai būtų naudinga Amerikai. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai naudinga ir Rusijai.

– Šiemet sukanka 30 metų nuo Jūsų knygos „Didžioji šachmatų lenta“ pasirodymo. Joje be kita ko aprašoma ir priešprieša tarp Ukrainos ir Rusijos. Šiandien matome, kad dalis prognozių išsipildė. Kaip padėtis Ukrainoje klostysis artimiausioje ateityje?

– Visų pirma Ukraina yra legitimi šalis, kuri šiuo metu išgyvena transformacijos į nacionalinę valstybę procesą. Tai reiškia, kad Ukraina turi palaikyti protingus santykius su Rusija, kuri, be abejo, dar kurį laiką tikėsis Kijevo paklusimo Maskvai.

Tačiau Ukrainos ateitis priklauso nuo to, kokius žingsnius Rusija žengs savo europietiško identiteto link.

Manau tokia Rusija, kuri yra linkusi bendradarbiauti su Europa, Kinija ir gerins santykius su JAV, pasitelkdama kompromisą galės išspręsti Ukrainos klausimą.

Rusijos agresija Kryme istoriškai nepateisinama ir bus nuolatinės įtampos šaltiniu. Tačiau aš tikiuosi, kad rusai suvoks, jog ne jų interesas yra vykdyti imperialistinę politiką. Juolab jeigu supras, kad Rusija nėra imperija, dominuojanti šalis.

– Krymo klausimas tapo vienas sudėtingiausių uždavinių Rusijos ir Vakarų santykiams. Suprantama, kad Maskva neketina grąžinti pusiasalio, o niekas Vakaruose nepripažins jo prijungimo prie Rusijos. Koks galimas šios problemos sprendimas, kuris būtu naudingas abiem šalims?

– Krymo problemos sprendimas turi būti bendras. Tačiau dabar atrodo, kad Rusija bando primesti savo valią ir jėgą. Kol ši problema nebus išspręsta pasitelkiant kompromisą, neįmanoma tikėtis Rusijos ir Ukrainos santykių normalizavimo.

Nėra jokių priežasčių, kodėl Rusijos lyderiai neturėtų ieškoti Krymo problemos sprendimo būdų. Dalis sprendimo galėtų būti Krymo istorinio vaidmens ir daugiatautiškumo pripažinimas.

Tai būtų naudinga tiek Rusijai, tiek ir Ukrainai. Be to, taip būtų atsižvelgta į Krymo totorius.

– Sankcijos Rusijai taikomos jau trejus metus. Kaip vertinate jų įtaką Rusijai? O gal JAV ir Europos Sąjungai reikėtų atšaukti ekonomines sankcijas privačiam verslui?

– Nemanau, kad galima atskirti privatų verslą nuo valstybinio. Esmė ta, kad Vladimiro Putino aplinkos asmenys tokie turtingi, kad protingą sprendimą galima rasti tik tuomet, jei šie žmonės eis į kompromisą. Sankcijų atšaukimas didžiąja dalimi priklauso nuo pačios Rusijos.

– Eilė rinkimų Europoje gali baigtis populistų laimėjimais. Pastarieji gali destabilizuoti politinę situaciją regione ir sukelti problemų viso pasaulio šalims. Galima teigti, kad nacionalistinių nuotaikų iškilimas kelia grėsmę ES?

– Europa gali susidurti su problemomis, kurias kelia dabartinės politinės tendencijos keliose šalyse. Kita vertus, manau, kad šie procesai bus greičiau lokalūs. Jie nesukels rimtesnių iššūkių globaliam stabilumui.

– Neseniai viename straipsnyje rašėte, kad JAV prezidentas D.Trumpas neturi aiškios užsienio politikos doktrinos. Politiniai oponentai jam grasina nušalinimu. D.Trumpas pajėgūs išsaugoti lyderio pozicijas?

– Viena vertus, tai sudėtingas klausimas, kita vertus – į jį atsakyti galima paprastai. D.Trumpas turi elgtis kaip prezidentas, o ne politikos šoumenas. Tačiau kol kas jis nesielgia kaip prezidentas.

JAV pernelyg svarbi šalis, kad jai vadovautų „nesamas prezidentas“. Šalies užsienio politikai jau dabar padaryta žala. O pasyvi užsienio politika kelia nepagrįstas viltis Amerikos konkurentams. Visų pirma Rusijai, bet galimai ir Kinijai.

– Vladimiras Putinas greičiausiai sieks būti dar kartą perrinktas Rusijos prezidentu 2018 metų rinkimuose. Pagal Konstituciją, jei jis laimės, turės galimybę dar šešerius metus vadovauti šaliai, tačiau vėliau jis privalės užleisti šią vietą kitam bent jau kuriam laikui. Ar šiandien V.Putinas pasiruošęs perduoti valdžią kam nors kitam?

– V.Putinas jau pademonstravo galįs prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, juolab, jei tai atitinka jo interesus. Juolab, jei tai jam finansiškai naudinga.

V.Putinas privalo galvoti apie savo ateitį. Be abejo, Rusijos valdžios elito perdėtas susikoncentravimas į turtų kaupimą gali su laiku iššaukti gyventojų reakciją ir pasipiktinimą. Nors tai dar neįvyko, tokios tendencijos galimos.