Paaiškėjo, kiek lietuvių eitų ginti tėvynės: pesimistus rezultatai nustebins

Pilietiškumas pasireiškia kitomis formomis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė ir tyrimo vadovė Ainė Ramonaitė pasakoja, apklausos rezultatai ją nustebino.

„Sakyčiau, kad rezultatai yra šiek tiek geresni, nei aš kaip visuomenės nuostatų normų tyrinėtoja tikėjausi. Lyginant su bendrąja atmosfera, kai yra bandoma sakyti, kad viskas Lietuvoje yra blogai, pilietiškumo mažai, visi nori emigruoti, pasyviai dalyvauja rinkimuose. Ta dominuojanti nuomonė yra, kad nepilietiški esame.

Sakyčiau, kad rezultatai yra visai neblogi, ir pradėjau galvoti, kad gal ta mūsų visuomenė yra labiau pilietiška, nei, kad mes tikimės. Tiesiog ji yra pilietiška kitomis formomis, nei įsivaizduojame“, – situaciją vertina profesorė.

„Tas suvokimas, kad reikia savo šalį eiti ginti yra pakankamai tvirtai įsišaknijęs sąmonėje. Ir jeigu žmogus neina balsuoti, tai nereiškia, kad jis neitų ginti šalies savo, jei toks reikalas būtų. Bendras nusiteikimas yra ganėtinai geras. Ir ką pastebėjau, kad toks tikėjimas irgi egzistuoja, lyg visa visuomenė sugebėtų mobilizuotis, jei reikia, ir pasitikėjimas bendrapiliečiais yra“, – ryškiausias tendencijas nurodo A. Ramonaitė.

Puls ginti ne visi

Nors tendencijos gana pozityvios, visgi, atsakymai nėra vieningi. Jie išsiskiria lyties ir amžiaus aspektai. Kita vertus, nėra taip, kad visi pultų sakyti, kad čiups ginklą ir bėgs kautis. Čia labai toks pasimatė ir toks blaivus požiūris. Nes tie, kurie yra jaunesni, kurie turėję karinį parengimą, tie daug labiau pasiryžę gintis. Moterys pavyzdžiui dažniau atsakydavo „nežinau“, nes turbūt nesuprato, kaip jos galėtų toje gynyboje dalyvauti. Gal ne ginkluotais būdais, bet nelabai yra aišku kokiais“, – pasakoja tyrimo vadovė.

42 proc. apklaustųjų neabejoja, kad asmeniškai prisidėtų prie šalies gynybos, 25 proc. prisidėti nėra nusiteikę, o likęs trečdalis nėra tikri, kaip elgtųsi. Tyrimas rodo, kad asmeninis pasiryžimas prisidėti prie gynybos labai priklauso nuo lyties ir amžiaus: asmeniškai prisidėti prie gynybos pasiryžę 66 proc. 16-29 m. vyrų, o tarp to paties amžiaus moterų arba tarp vyrų virš 70 metų nusiteikimas asmeniškai užsiimti valstybės gynimu gerokai mažesnis.

„Moterys kažkaip šiek tiek pasyviau yra nusiteikusios. Čia gal labiau koks išlikimo instinktas. Bet ten, kur aiškiai nurodama, kad taikiomis priemonėmis, tai tas atotrūkis yra gerokai mažesnis“, – pasakoja A. Ramonaitė.

Priklauso ir nuo gyvenimo kokybės

A. Ramonaitė sako, kad ryžtas ginti valstybę priklauso ir nuo to, kaip žmonės vertina gyvenimą Lietuvoje.

„Turėjome klausimų ir apie norą emigruoti. Tai visi šitie dalykai yra gana aiškiai susiję. Tie, kuriems negera šalyje gyventi ir kurie jau šiaip yra nusiteikę emigruoti, tai jie mažiau nusiteikę ir ginti. Jiems labiau priimtina ir šiaip išvykti. O ir karo atveju jie taip pat pasielgtų. O tie, kuriems gyventi Lietuvoje yra gerai, jie žada ginti“, – apklausos duomenis komentuoja politologė.

„Kas keista, kad tie, kurie turi nepilnamečių vaikų, labiau nusiteikę ginti. Yra žmonių dalis, kuriems čia yra gerai, jie savo ateitį planuoja ir tėvynę ginti žada. Bet tų, kuriems blogai, ir kurie norėtų išvykti ir šalies negintų, jų tikrai nėra daug. Ir jie kritinės masės nesudaro“, – pasakoja A. Ramonaitė.

Į klausimą „Ar jums gera gyventi Lietuvoje“ 67 procentai atsakė, kad taip, ir greičiausiai taip. 8 procentai apklaustųjų tarė kategorišką ne, 30 procentų labiau linkę atsakyti, kad Lietuvoje gyventi nėra gerai. 40 procentų sako, kad tikra Lietuvoje liktų, 24 sako, kad greičiausiai liktų. 11 tikrai bandytų išvykti, o 13, kad greičiausiai tai darytų.

„Nėra viskas idealiai pozityvu, bet iš esmės, bet manau, kad eina viskas į gerąją pusę“, – pasakoja tyrimo vadovė A. Ramonaitė.

Pozityvūs duomenys

Daugiau nei 88 proc. gyventojų mano, kad ginti tėvynę yra kiekvieno piliečio pareiga. 78 proc. apklausos metu išsakiusių nuomonę taip pat yra įsitikinę, kad, jei Lietuva būtų užpulta kokios nors šalies, turėtume priešintis ginklu. Lietuvos pasirengimu savarankiškai apsiginti, kol sulauktų pagalbos iš sąjungininkų, teigia tikintys 35 proc., tačiau net 71 proc. apklaustųjų neabejoja, kad NATO tikrai gintų Baltijos šalis, jei jos būtų užpultos.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas valstietis Vytautas Bakas turi savo, gana pozityvią įžvalgą šiuo klausimu.

„Pasakysiu savo nuomonę, bet nepaisant to, kad visuomenėje vyravo tokia nuomonė, kad valstiečiams atėjus į valdžią visi atrado socialines problemas. Ir emigracija didelė ir dalyvavimas menkas. Tai yra tam tikros pasekmės, ir toje šviesoje, kada mes kalbame apie mūsų pagrindines vertybes, kada žmonės yra pasiryžę ginti jas, valstybę, demokratiją. Tai tikrai įkvepia. Ir nuo to galima atsispirti kuriant ir tobulinant mūsų šalį“, – sako V.Bakas.

„Gerai tai, kad žmonės nepaisant visų socialinių sunkumų, vertina mūsų valstybę ir yra pasirengę ginti ją agresijos atveju, žmonės yra pasirengę ir įsitraukti tobulinant skaudulius ir ieškoti sprendimų“, – apklausos duomenis komentuoja Seimo narys.