Kodėl žmones taip traukia išbandyti laisvo kritimo pramogas?

Kodėl žmonės daro tai, kas yra baisu?

Tai, kas vieniems atrodo labai baisu ir pavojinga, kitiems kelią malonų jaudulį ir azartą išmėginti. Vieni žmonės iš prigimties yra ekstremalūs – nori šokti į pavojaus nasrus ir tik taikosi, kur galėtų įrodyti savo drąsą. O štai kiti sudėtingai pasiryžta ekstremaliems išbandymams. Dažniausiai šie žmonės yra vedini noro patirti kažką naujo ar nusprendžia priversti save išlipti iš komforto zonos.

Ekstremali pramoga sukelia baimę – tai natūralus instinktas, kuris daugeliu gyvenimo akimirkų mums padeda išgyventi: jei miške pamatome mešką, nuo jos bėgame, jei nujaučiame avarinę situaciją kelyje, bandome jos išvengti. Žinoma, itin bauginančiose situacijose baimė pasireiškia individualiai: vieni išbąla, alpsta, jiems dreba rankos, o kiti gali būti linksmi ir nusiteikę itin ryžtingai.

Jau suvokiant, kad netrukus reikės šokti ir patirti laisvą kritimą, mūsų kūną apima baimė. Nors laisvas kritimas trunka labai trumpai, jau iš anksto smegenys pradeda ruoštis bauginančiam įvykiui. Dėl to šis potyris atrodo ilgesnės trukmės, nei yra iš tiesų. Ekstremaliai pramogaujant, išsiskiria adrenalino, kuris ir nulemia tam tikrus organizmo pakitimus.

Kokie procesai vyksta organizme, kai bijote?

Baimės jausmas pasireiškia įvairiai: kai kurie baimės požymiai matomi vizualiai, kiti vyksta giliai giliai organizme.

Būname išsiblaškę, kvėpuojame dažniau, o akių vyzdžiai išsiplečia. Dėl išsiplėtusių kraujagyslių mūsų skruostai parausta, o prakaitas išduoda, kad jaudinamės. Kadangi smegenys šaukia, jog visai greitai bus kažkas netikėto ir nepažįstamo, oda pašiurpsta. Vieniems gali pasireikšti visi šie vizualūs požymiai, tačiau kiti iš šalies gali atrodyti visai ramūs, linksmi, tačiau viduje baimės jausmas organizme vykdo tikrą perversmą.

Širdis pradeda greičiau plakti, dėl baimės jausmo kūno raumenys įsitempia, o visi pojūčiai paaštrėja. Laisvo kritimo metu dėl didelio greičio ir gravitacijos nematote nieko aplink, tai vadinama tunelio efektu. Taip pat trumpam suprastėja klausa, tačiau į tai galime ir neatkreipti dėmesio, ypač šokant parašiutu, nes, kylant lėktuvu aukštyn, slėgis užgula ausis, o didelis turbinų garsas neleidžia laisvai susikalbėti. Taip pat sulėtėja virškinimas, jaučiatės sunerimę ir susijaudinę, dėl to dažnai po pramogos ekstremalaus laisvalaikio mėgėjai nejaučia alkio jausmo.

Tačiau didžiausias emocijų antplūdis ir nevaldomas kūno elgesys atsiranda nusileidus, kai smegenys pradeda suvokti, kas įvyko. Po didelio streso pliūpsnio ir naujų įspūdžių žmonės jaučiasi pakylėti, ypač laimingi, nusiteikę labai optimistiškai, kupini jėgų. Jausmas malonus, dėl to dauguma žmonių tik išbandę ekstremalią pramogą tvirtai teigia, kad būtinai darys tai dar kartą.

Ką daryti, jei velniškai bijai, bet labai nori?

Pasiruošti šuoliui arba išmėginti laisvą kritimą ir patikrinti savo drąsą galima Vilniuje įsikūrusiame vėjo tunelyje. Tai laisvo kritimo simuliatorius, kuriame galima patirti laisvo kritimo iš 4200 metrų aukščio jausmą.

Laisvas kritimas tiek šokant parašiutu iš lėktuvo, tiek sklendžiant vėjo tunelyje, yra analogiški – abiem atvejais žmogaus kūnas nuolat veikiamas oro srauto, dėl kurio parašiutininkas gali stabiliai kristi arba atlikti įvairias figūras.

Vienintelis skirtumas tarp vėjo tunelio ir šuolio parašiutu iš lėktuvo yra tas, kad vėjo tunelis turi ribotą erdvę. Tad suvokimas, jog esi ne kelių kilometrų aukštyje, baimę turintiems žmonėms tikrai sumažina jaudulį.

Vėjo tunelyje galima ne tik įveikti laisvo kritimo baimę, bet ir pasitreniruoti prieš tikrąjį šuolį arba netgi pasiruošti parašiutininkų AFF (angl. accelerated freefall) programai.

Ekstremalių pramogų mėgėjai žino, ką sako: laisvo kritimo jausmas yra nepamirštama patirtis, kurią būtina išmėginti nors kartą gyvenime bei patirti tą adrenalino pliūpsnį, suteikiantį energijos ir laimės pojūtį ilgam!