Anksčiau ar vėliau tai turėjo įvykti: planuojamas naujas cukraus mokestis

Cukraus mokestis skirtingose pasaulio šalyse dažniausiai taikomas gaiviesiems gėrimams.

Pastaraisiais metais vienokią ar kitokią jo versiją įsivedė Prancūzija, Vengrija, Airija, Jungtinė Karalystė.

Saldintus gėrimus nuo kitų metų apmokestinti ketino ir Estija, tačiau liepos pradžioje prezidentė Kersti Kaljulaid nusprendė nepasirašyti naujojo įstatymo.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ne kartą yra pasisakęs už tai, kad Lietuvoje vertėtų įvesti mokestį daug cukraus turintiems gaiviesiems gėrimams.

Kaip DELFI nurodė jo patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, ši pozicija išliko tokia pati ir nebus keičiama.

„Būtent tokio mokesčio įvedimui jau yra pritarusi Estijos vyriausybė, panašūs mokesčiai galioja ir kitose Europos šalyse.

Šiuo metu atliekamas tokio cukraus mokesčio efektyvumo ir poveikio vertinimas, analizuojami kitų šalių pavyzdžiai. Atlikus vertinimo procedūrą bus galima suteikti daugiau informacijos. Planuojama, kad šis procesas bus baigtas metų pabaigoje“, – sakė ji.

Gerina mitybą

L. Bušinskaitė-Šriubėnė teigė, kad gyventojų mitybos gerinimo klausimai yra svarbūs ir prioritetiniai, todėl Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama gyventojų sveikatai ir mitybos gerinimui.

„Atsižvelgdami į Pasaulio sveikatos organizacijos Europos maisto ir mitybos politiką, kitus strateginius dokumentus, Sveikatos apsaugos ministerija siekia, kad ir Lietuvoje būtų kuo daugiau sveikatai palankesnių maisto produktų.

T.y. produktų, turinčių mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir daugiau maistinių skaidulų“, – komentavo ministro patarėja.

Remiantis panašiais argumentais cukraus mokesčio buvo siekiama ir Estijoje.

Pagal Estijos parlamento priimtą įstatymą, mokestis už litrą saldžiųjų nealkoholinių gėrimų, kuriuose cukraus koncentracija yra nuo 5 iki 8 gramų šimte mililitrų, sudarytų 10 centų, o didesnės cukraus koncentracijos – 30 centų.

Mokesčio dydis koncentruotiems maistui saldinti skirtiems skysčiams priklausytų nuo saldiklių ar cukraus koncentracijos, juos atskiedus pagal gamintojų pateiktas rekomendacijas.

Estijos finansų ministerijos skaičiavimais, iš „limonado mokesčio“ būtų surinkta apie 15 mln. eurų, 2019-aisiais – 16 mln. eurų, 2020 metais – 17 mln. eurų.

Tačiau K. Kaljulaid naujo mokesčio nepatvirtino ir tokį sprendimą aiškino tuo, jog įstatyme padaryta nesąžininga išimtis laivuose ir lėktuvuose parduodamiems gaiviesiems gėrimams.

„Aš taip vadinamą cukraus mokestį palaikau, jis padėtų Estijos žmonėms, visų pirma, vaikams ir jaunimui vartoti mažiau cukraus, kuris kenkia sveikatai.

Tačiau manau, kad dabartinė įstatymo versija prieštarauja Estijos konstitucijai – konkrečiai lygiateisiškumo principui, nes išskiria kelis sektorius iš kitų“, – naujienų agentūrai BNS teigė prezidentė.

Nepopuliarus sprendimas

Birželį Vilniuje Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) surengtoje konferencijoje „Paternalistinė (maisto) politika“ dalyvavusi Estijos parlamento narė Maris Lauri pasakojo, kad cukraus mokestis sukėlė daug diskusijų.

„Iš pradžių kalbėta, kad šis mokestis bus taikomas tik limonadui, bet vėliau jis praplėstas ir kitiems gėrimams, kurių sudėtyje yra cukraus.

Taip pat vyko diskusijos dėl taip vadinamo natūralaus cukraus – siūlyta jo neapmokestinti, bet tai prieštarautų Europos Sąjungos normoms. Svarstyta, ar apmokestinti miltelius, kuriuos sumaišius su vandeniu, galima pasigaminti gėrimą.

Beje, saldieji gėrimai vartojime sudaro vos 1 proc. visų cukraus turinčių produktų. Tai kodėl tada neapmokestiname tortų, kitų kepinių, saldainių ir t.t.?“ – dėstė ji.

M. Lauri teigimu, dabartinė Estijos vyriausybė supranta, kad toks sprendimas būtų labai nepopuliarus.

Kirstų neturtingiems

LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas konferencijoje skaitytame pranešime dėstė, jog kainos pokyčiai maistui turi mažą poveikį žmonių vartojimui.

„Nes jeigu jis pabrangsta paprastai nepradedi valgyti mažiau. Taip pat ir jeigu maistas atpinga, nepradedi valgyti daugiau“, – svarstė jis.

Ž. Šilėno teigimu, cukraus mokesčio poveikį lemtų tai, ar produktai, kuriems jis būtų pritaikytas, turėtų pakaitalų.

„Jei gaiviajam gėrimui yra pakaitalų, tuomet net ir nedidelis kainos padidėjimas turės didelį poveikį vartojimui.

Pavyzdžiui, jei kas nors uždėtų mokestį oranžiniam limonadui, tai visi žmonės labai greitai persimestų ant bespalvio ar kolos spalvos. Oranžinio limonado suvartojimas labai greitai kristų ir mes sakytume, kad paklausa yra elastinga“, – sakė jis.

LLRI prezidentas pastebėjo, kad jei norima, kad žmonės vartotų mažiau kažkokių produktų, poveikis kainai turėtų būti labai didelis.

„Tačiau tokie mokesčiai yra regresyvūs – skaudžiausiai kertantys neturtingiesiems. Jei tu esi pasiturintis, tau nesvarbu, kiek kainuoja saldainiai. Jei pinigų neturi – būsi priverstas pirkti mažiau.

Be to, kiek prekių kainas galima pakelti ar nuleisti mokesčiais, smarkiai riboja atvira rinka. Jei sukelsi kainas vieniems produktams, žmonės nusipirks jų kitoje šalyje.

Toks žaidimas veikia įsivaizduojamoje realybėje, realioje rinkoje valdžia yra suvaržyta – egzistuoja pakaitalai, kontrabanda, šešėlis ir pan.“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.