Perskaičiavo lietuvišką atlyginimą pagal Anglijos pavyzdį: vietoj 700€ gautumėte 1000€, o darbdavys nepajustų jokio skirtumo

Tokius skaičius pateikia iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ dalyvis Kęstutis Ramonaitis, siūlantis idėją – apmokestinti darbą pagal D. Britanijos ar Vokietijos pavyzdį.

Tuo tarpu „Nordea“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas pritaria idėjai, teigdamas, kad Lietuvai būtinos permainos darbo apmokestinime, tik pažymi, kad Vokietijos pavyzdys – ne visai tinkamas, nes ten mokestinė našta netgi didesnė.

Emigruoja dėl mokesčių

„Lietuvoje darbo užmokestis apmokestintas itin stipriai“, – sako K. Ramonaitis.

Jis pateikia pavyzdį, kaip kistų „į rankas“ gaunama alga, jei asmuo dirbtų Lietuvoje, Anglijoje ar Vokietijoje.

„Darbdaviui, kuris Lietuvoje moka žmogui „į rankas“ 700 eurų, darbo vietos kaina siekia 1200 eurų.

Su ta pačia darbo vietos kaina – 1200 eurų – Jungtinėje Karalystėje žmogus gautų apie 1000 eurų, Vokietijoje apie 950 eurų neto.

Dėl šio didelio apmokestinimo lietuviai ir išvažiuoja į šalis, kur mažesni mokesčiai“, – identifikuoja problemą.

Ž. Mauricas pritaria iniciatyvos dalyvio išsakytoms mintims, pabrėždamas, kad išties daugelis emigruoja į užsienį būtent dėl didelių mokesčių.

„Tame, ką jis pateikė, yra daug tiesos, Lietuvoje darbo vieta kainuoja žymiai brangiau, nes 42 proc. visos darbo vietos kainos sudaro mokesčiai. Taigi jei darbo vieta darbdaviui kainuoja 1000 eurų, asmuo „į rankas“ tegauna 580 eurų.

Jeigu darbo užmokestis gerokai mažesnis nei 1000 eurų, artėja prie minimalaus atlyginimo, tas santykinis procentas mažėja dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, tačiau labai nežymiai, berods iki 36–37 proc., o tai vis tiek didelis santykis“, – sako jis.

Tam, kad būtų aišku, kiek daug Lietuvoje kainuoja visa darbo vieta, galima pasitelkti „Sodros“ darbo vietos skaičiuoklę.

Joje pateikiama, kad jei asmuo gauna 1000 eurų „į rankas“, priskaičiuotas atlyginimas „ant popieriaus“ siekia 1315,79 euro, o visa darbo vieta su darbdavio sumokamais mokesčiais net 1726,05 euro.

Našta mažesnė dėl daug mažesnių socialinio draudimo įmokų

Ekonomistas patikslina, kad į Vokietiją vis tik nereikėtų lygiuotis: „Ten mokesčių našta netgi didesnė, bet ši šalis yra labai geras pavyzdys kituose aspektuose – ten labai dosnios socialinės išmokos, pensijos, todėl ir susipainioja žmonės.

Visgi, jei pažvelgtume į Angliją, Airiją, Skandinavijos valstybes – mokesčių našta daug mažesnė. Airijoje, jei šeima augina vaikus ir dirba, tai praktiškai valstybė dar už tai primoka, nes būna neigiamas mokestis.

Anglijoje santykinis darbo apmokestinimo procentas – 15–20 proc. Tai daug mažiau, lyginant, su mūsų 42 proc.

Norint pailiustruoti, reikėtų imti gerokai didesnius skaičius, nei 1000 eurų, nes tose šalyse vien minimali alga yra didesnė.

Jeigu paimtume, kad darbo vietos vertė yra 2000 eurų, Lietuvoje žmogui liktų tik truputį daugiau nei 1200 eurų, o jei jis emigruotų į Angliją ir dirbtų lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis, jam liktų net apie 1600 eurų“, – sako ekonomistas.

Jis paaiškina, kad taip atsitinka, nes, pavyzdžiui, D. Britanijoje yra mažesnės socialinio draudimo įmokos, o gyventojų pajamų mokestis (GPM) – progresinis.

„Daug mažesnės socialinės įmokos leidžia atlaisvinti nemažą dalį lėšų, o kitas svarus dalykas – progresinis GPM, kuris tampa pakankamai ženkliu tik tikrai dideles pajams uždirbantiems žmonėms.

O biudžetą britai susirenka kitais būdais – per didelius akcizus alkoholiui, kurie yra vieni didžiausių Europoje, nekilnojamojo turto mokestį, nemažus ekologijos mokesčius, be to, jie turi mokestį automobiliams ir t. t. Taigi jie biudžetą susirenka kitų mokesčių pagalba.

Verta paminėti, kad britai neturi tokių iššūkių kaip lietuviai, pas juos dirbančiųjų ir pensininkų santykis yra labai geras, nes daug imigrantų, ekonomika gerai vystosi, jiems nereikia turėti didelio „Sodros“ tarifo.

Be to, pensijos yra labai mažos, valstybė pasirūpina praktiškai tik bazine pensija, kuri siekia mažiau nei 1000 svarų per mėnesį, britai pensijai kaupia papildomai patys“, – pasakoja Ž. Mauricas.

Jis atkreipia dėmesį ir į dar vieną neigiamą aspektą, kylantį dėl didelio darbo vietos Lietuvoje apmokestinimo, kuris ne toks aktualus J. Karalystėje ar kitose šalyse.

„Didelė mokesčių našta priverčia kai kuriuos darbdavius slėpti mokesčius, mokėti atlyginimus vokelyje. Slepiantys verslai įgauna pranašumą, nes neslepiantys – bankrutuoja, neatlaikę konkurencijos, arba patys pasitraukia į šešėlį.

Daugelis nenori tokios situacijos, taip pat nenori gauti atlyginimo vokeliuose, todėl kai kurie emigruoja tik dėl to.

Yra netgi padaryta daug elgsenos tyrimų, kurie įrodo šį ryšį. Čia kaip klasėje, vieni nusirašinėja, o kiti – ne. Ne visiems tai patinka“, – šmaikštauja.

Siūlo „Sodros“ įmokas mažinti perpus

Ž. Mauricas pabrėžia, kad mažinti darbo apmokestinimą Lietuvoje yra būtina, o to nepadarius po 30 metų gali būti itin riesta.

„Pirmas dalykas, reikia stipriai mažinti socialines „Sodros“ įmokas, kad ir per pusę, kadangi dabar turime perteklinį „Sodros“ biudžetą. Taip pat galbūt mažinti pridėtinės vertės mokestį, nes dabar tas 21 proc. yra psichologiškai per sunkus ir per didelis.

Kalbėdamas apie drastišką „Sodros“ įmokų mažinimą visą laiką pateikiu Ukrainos pavyzdį – Ukraina šias įmokas sumažino nuo 50 iki 20 proc., bet dėl to ekonomika nesugriuvo, atlyginimai kilo, šoko beveik 30 proc., nes išlindo didelė dalis šešėlio“, – palygina.

Jis siūlo steigti draudimo fondą, kuris valstybės būtų tik administruojamas: „Realiai valstybė į jį nesikištų, visi žmonės ten turėtų virtualias sąskaitas ir aiškiai žinotų, ką gaus, mokėdami įmokas, todėl patys norės jas mokėti.

Be to, atsižvelgiant, kad tos įmokos būtų mažesnės, pamatysite, per penkerius metus būtų surinktas net didesnis biudžetas nei kad surenkamas dabar su dvigubu tarifu.“

Drastiškai mažinti socialinio draudimo įmokas, anot Ž. Maurico, yra visos galimybės, reikia tik norėti.

„Biudžete tikrai visą laiką atsiranda pinigų, tereikia truputį pasispausti, pavyzdžiui, optimizuoti 700 valstybės valdomų įmonių veiklą, viešuosius pirkimus, nes jiems dabar išleidžiame daugiau nei pensijoms – grubiai tariant apie trečdalis lėšų „nueina į šoną“, o rezervas yra milžiniškas“, – tvirtina.

Vis tik idealus darbo apmokestinimo pavyzdys ekonomistui yra ne D. Britanija, o Danija. Tuo tarpu socialinės draudimo sistemos – Šveicarija.