Ekonomistas pateikė skaičius, kiek turi į rankas uždirbti lietuviai, kad priklausytų vidurinei klasei ir kiek tokių žmonių yra Lietuvoje

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas R. Grajauskas pristatė savo analizę apie viduriniąją klasę Lietuvoje.

Nustatyta, kad vidutinių pajamų grupei save priskirti gali nuo 800 iki 2,1 tūkst. eurų pajamų per mėnesį „į rankas“ gaunantis asmuo, jei gyvena vienas.

Dviejų asmenų namų ūkyje reikia gauti nuo 1,1 tūkst. iki 2,9 tūkst. eurų, kad juos būtų galima vadinti viduriniosios klasės atstovais.

3 asmenims reikia 1,4–3,7 tūkst. eurų, 4 asmenims – 1,6–4,2 tūkst. eurų.

R. Grajauskas komentavo, kad tokios ribos yra visos Lietuvos mastu, kai Vilniuje jos turėtų būti kiek didesnės, o regionuose – mažesnės.

Ekonomistas taip pat paaiškino, kad didėjant namų ūkio dydžiui, pajamų reikia mažiau, nes jame suveikia masto ekonomija.

„Taip pat reikia atsižvelgti į infliaciją, nes analizuoti 2016 metų duomenys. Tai šiemet reikėtų pridėti po maždaug 25 eurus“, – sakė R. Grajauskas.

„Danske Bank“ ekonomistas aiškino, jog apatinė viduriniosios klasės pajamų riba – 800 eurų – nustatyta atsižvelgiant į tai, kad ji turėtų leisti žmogui patenkinti bazinius poreikius.

„Pirmiausia, kad jis galėtų sveikai maitintis. Turbūt už 800 eurų būtų sunku po restoranus vaikščioti, bet bent namuose gaminant, turėtų užtekti.

Taip pat žmogus turėtų galėti įsigyti 5–7 metų senumo automobilį, galėtų bent vieną kartą per metus savaitei išvykti atostogų“, – vardijo R. Grajauskas.

Priklauso tik 36 proc.

„Danske Bank“ duomenimis, vidutinių pajamų grupei Lietuvoje priskirti galima 36 proc. visų namų ūkių, t. y. 458 tūkst.

Tuo metu skurdo grupėje gyvena 243 tūkst. (19 proc.), o žemesnių pajamų – 488 tūkst. (38 proc.). visų namų ūkių.

Aukštesnių pajamų grupei tenka likę 86 tūkst., kurie Lietuvoje sudaro 7 proc. namų ūkių.

„Pernai gyventojai iš viso disponavo 23,9 mlrd. eurų, t.y. maždaug 700 eurų vienam gyventojui per mėnesį.

Tyrime įskaičiuotas ir „šešėlis“. Pavyzdžiui, samdomo darbo pajamose jis sudaro apie 20 proc., o individualiose ir turto pajamose – apie trečdalis visų pajamų yra „šešėlyje“, – pasakojo R. Grajauskas.

Ekonomistas pažymėjo, kad Lietuvoje vidurinioji klasė – viena mažiausių Europoje, sudaro 36 proc. ir lenkia tik dvi valstybes, Rumuniją ir Bulgariją.

„Nepaisant to, kad pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui lenkiame tokias valstybes kaip Latvija, Vengrija ar Kroatija, pas mus nelygybės mastas yra labai didelis – esame vieni iš lyderių“, – komentavo pašnekovas.

Europoje didžiausios viduriniosios klasės – Skandinavijos šalyse, kurios yra ne tik turtingos, bet ir pajamos jose pasiskirsčiusios tolygiai.

„Pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos yra turtingos, bet ten nelygybės yra labai daug. Ten yra daugiau tiek vargingiau gyvenančių, tiek labai turtingų žmonių.

Dar yra tokios valstybės kaip Liuksemburgas, kurios yra labai turtingos ir ten dalis žmonių išeina iš viduriniosios klasės ir jau priklauso aukštesniajai grupei“, – komentavo R. Grajauskas.

Ekonomistas nurodė, kad daugiausiai pajamų Lietuvos gyventojai gauna iš samdomo darbo (10,8 mlrd. eurų).

Tuo metu iš individualios veiklos uždirbami 3,3 mlrd. eurų, iš turto gaunama 4,2 mlrd. eurų pajamų, socialinės išmokos sudaro 4,2 mlrd. eurų, o perlaidos iš užsienio – 1,2 mlrd. eurų.

„Vidurinioji klasė arba net žemesnių pajamų grupė, kurie dirba legaliai, sumoka didžiąją dalį mokesčių, iš jų yra išlaikomos nuo valstybės priklausomos socialinės grupės, – sakė R. Grajauskas. – Europoje esame prie tų, kurie žemesnes pajamas apmokestina stipriai.“

Galimybės – jaunuoliams

R. Grajauskas svarstė, kad iš skurdo ar žemesnių pajamų grupės į viduriniąją pakilti daugiausiai galimybių turi jauni žmonės, pavyzdžiui, studentai.

„Matome daug jaunų žmonių, kurie dirba informacinių technologijų srityje ir gana greitai gali uždirbti nemažus pinigus. Šia prasme socialinio mobilumo galimybės jauniems žmonėms yra pakankamai geros“, – sakė jis.

Ekonomistas pesimistiškiau vertino vyresnio amžiaus gyventojų perspektyvas.

„Jiems situacija yra gerokai sudėtingesnė, – sakė jis. – Ypač, jeigu jie yra priklausomi nuo valstybės, tada jie niekur daugiau papildomų pinigų negaus ir to socialinio mobilumo ten nėra.“

R. Grajauskas teigė, kad emigracija yra mažos viduriniosios klasės pasekmė.

„Žmonės išvažiuoja dėl mažų pajamų“, – apibendrino jis.

Pavyzdžiui, Norvegijoje, į kurią dažnai emigruoja Lietuviai, vidurinioji klasė yra dvigubai didesnė, nei Lietuvoje.

„Ten tik 8 proc. gyvena skurde arba priklauso žemesnių pajamų grupei. Ten net nereikia ypatingų kompetencijų, išsilavinimo, kad taptum viduriniosios klasės atstovu“, – dėstė pašnekovas.

Ekonomistas komentavo, kad maža vidurinioji klasė lemia ir rinkimų rezultatus.

„Tai prisideda prie nusivylimo, protesto nuotaikų. Daug procesų visuomenėje – tiek demografinių, tiek politinių – galima paaiškinti tuo, kad viduriniosios klasės Lietuvoje yra mažai“, – sakė R. Grajauskas.