Kaip pasikeitė maisto produktų kainos po euro įvedimo? Skaitytojos tyrimas ir ekonomisto komentaras

Su gana dideliu maisto prekių pabrangimu sutiktų turbūt daugelis gyventojų, tačiau, panagrinėjus atidžiau, aiškėja, kad kainų skirtumas gana greitai ištirpsta, kai skaičiuojame reguliarias tų pačių prekių kainas.

Iš kitos pusės, gautas rezultatas sukelia dar daugiau dvejonių, dėl kurio vargu ar gyventojai sutiktų.

Kainos pakilo dvigubai

„Prekybininkai mane turbūt koneveiks, kad lyginu nepalyginamus dalykus, nes reklaminiame buklete pateiktos tik tos prekės, kurioms suteikta nuolaida, lyginu su prekėmis, kurioms šiuo metu netaikoma nuolaida. Gal ir negalima palyginti, bet palyginkime.

Įsivaizduokime, kad tuomet pirkau visas pateiktas prekes iš bukleto ir nusprendžiau įsigyti tas pačias prekes šiuo metu. Ką gauname? Jei tuomet už viską, konvertavusi į eurus, būčiau sumokėjusi 85,28 Eur, tai šiuo metu už tą patį tektų pakloti jau 116,51 Eur. Skirtumas – 31,23 Eur.

Skirtumas iš tiesų nemažas, todėl pažiūrėkime atidžiau, kas gi taip stipriai pabrango. Turbūt normalu, kad praktiškai neatpigo niekas, o daugelis prekių pabrango vidutiniškai 0,1–0,3 Eur. Tačiau kai kurios prekės savo pabrangimu stebina nerealiai.

Sunku suprasti, kodėl ananasų konservai pabrango bene dvigubai nuo 0,83 Eur iki 1,52 Eur. Juk kalbame apie tą patį rugsėjo mėnesį, todėl sezoniškumą galime atmesti. Pabrango ir kiti konservai, t. y. burokėliai (nuo 0,34 Eur iki 0,88 Eur), agurkai (nuo 0,98 Eur iki 1,34 Eur).

Ypač stebina, kaip pabrango „Biovelos“ vytinta dešra – nuo 2,89 Eur iki 4,29 Eur! Grikiai taip pat, pasirodo, tapo prabangos preke, nes pabrango nuo 1,16 Eur iki 2,39 Eur.

Rytinį kavos puodelį teks pradėti labiau vertinti, nes kavos pakuotė nuo 3,47 Eur pabrango iki 4,99 Eur, o šokolado plytelė –nuo 0,63 Eur iki 1,17 Eur.

Tokie akivaizdūs kainų skirtumai sufleruoja, kad kažkas leidžia sau manipuliuoti pirkėjais ir daugiau iš jų užsidirbti, nes, kaip minėjau, kitos prekės pabrango gana nedaug, o išvardytų prekių, kurių yra ir daugiau, skirtumai gana dideli“, – pasakojo Lina.

Suskaičiavus reguliarias kainas rezultatas stebina

Objektyvumo dėlei reiktų paminėti, kad skaitytoja palygino akcinių prekių kainas su reguliariomis kainomis, todėl kainų skirtumas pastebimas akivaizdus. Visgi, palyginus reguliarias prekių kainas anuomet ir dabar, didelis skirtumas gana greitai ištirpsta.

Pavyzdžiui, palyginus reguliarią ananasų konservų kainą, pabrangimas siekia 0,39 Eur – nuo 1,13 iki 1,52 Eur. Burokėliai pabrango nuo 0,8 iki 0,88 Eur, agurkai – nuo 1,3 Eur iki 1,34 Eur.

Vytinta dešra, kuri pabrangimu stebino skaitytoją, pagal reguliarią kainą pabrango nuo 4,05 iki 4,29 Eur, grikiai – nuo 1,82 iki 2,39 Eur, kava – nuo 3,76 iki 4,99 Eur, šokoladas „Pergalė“ – nuo 0,83 iki 1,17 Eur.

Suskaičiavus, kiek kainuotų bendras skaitytojos pateiktas pirkinių krepšelis reguliariomis kainomis, išeina, kad anuomet už viską būtume išleidę 110,57 Eur, o dabar – 122,58 Eur. Skirtumas – 12,01 Eur.

Tiesa, vargu ar daugelis gyventojų sutiktų, kad per ketverius metus maisto prekės pabrango taip nedaug. Daugelis gyventojų teigia, kad maisto prekės pabrango gana stipriai, o ypač Lietuvoje įvedus eurą.

Objektyviai vertinti neįmanoma

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad, vartant senus reklaminius bukletus, objektyviai įvertinti kainų lygio neįmanoma. Panaši situacija ir su gyventojų patirtimi.

„Vartydami senus reklaminius bukletus, kuriuose pateikiamos laikinai sumažintos kainos (kartais net žemiau nei savikaina), tikrai negalime susidaryti objektyvaus vaizdo apie praeities kainų lygį.

Gyventojų patirtis yra labai subjektyvi, dažniausiai pastebime pabrangusias prekes, o ne tas, kurių kainos nepasikeitė ar net sumažėjo.

Statistikos departamento duomenimis, per dvejus su puse metų nuo euro įvedimo pieno produktai, kiaušiniai pabrango 5,5 proc., mėsa – 2,6 proc., duona ir grūdai – 1,2 proc. Gyventojų pajamos per šį laikotarpį augo gerokai sparčiau.

Vaisiai pabrango apie 15 proc., daugiausia dėl to, kad didelė dalis jų importuojama už dolerius, o dolerio kursas euro atžvilgiu šiuo laikotarpiu buvo labai išaugęs“, – pastebėjo ekonomistas.

Ekonomistas pripažįsta, kad nors pirmo būtinumo prekės ir brango, tačiau labai nuosaikiai, kur kas lėčiau, nei augo atlyginimai.

„Per pastaruosius metus labiausiai brango įvairiausios profesinės paslaugos, bet pirmojo būtinumo prekių kainų augimas buvo labai nuosaikus, gerokai lėtesnis nei atlyginimų augimas“, – apibendrino ekonomistas N. Mačiulis.

Jo teigimu, šiemet ir kitais metais vidutinis darbo užmokestis augs maždaug dvigubai sparčiau, nei didėja vidutinės kainos, todėl daugelio gyventojų perkamoji galia nemažėja ir nemažės.