Teisėjas pasibaisėjo, kokį įstatymą Lietuvoje priėmė už kanapių laikymą, platinimą ar naudojimą: viena jaunatviška klaida gali visiškai sugriauti gyvenimą?

Šiuo metu už nedidelio kiekio narkotikų platinimą įstatymas numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Tačiau teismai tokį nusižengimą padariusius žmones paprastai baudžia lygtine laisvės atėmimo bausme.

15min vasarą jau rašė apie atvejį, kai penki tvarkingi ir iš gerų šeimų kilę jaunuoliai buvo teisiami kaip narkodileriai už tai, kad tarpusavyje pasidalino keturiais gramais hašišo.

Vienas iš nuteistųjų šioje byloje buvo Šiuolaikinio meno centro direktoriaus Kęstučio Kuizino sūnus Dominykas Kuizinas, jam ir dar vienam vaikinui teisėjas Audrius Cininas skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmes, tačiau į kalėjimą vaikinų nepasiuntė ir bausmių vykdymą atidėjo.

Galima sakyti, kad jaunuoliams labai pasisekė, nes jei teismas bausmę būtų skyręs dabar, įstatymas jau nenumato galimybės už šių vaikinų nusikaltimą skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę.

Spalio 5 dieną prezidentė pasirašė Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisas. Pagrindinis pataisų tikslas – kova su korupcija, baudos už korupcinio pobūdžio nusikaltimus padidintos dešimteriopai. Bet tai dar ne viskas.

„Šiomis pataisomis uždrausta atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus. Motyvai buvo gražūs: kova su korupcija, sukčiavimu. Bet prie sunkių nusikaltimų priskiriamos ir tokios veikos kaip paauglių pasidalijimas viena kanapės suktine“, – sako teisėjas A. Cininas.

„Man darosi baisu, kai mes jaunus žmones beatodairiškai siųsime už grotų“, – priduria teisėjas.

Už vienintelę klaidą – kalėjimas

Nemaža dalis Vakarų Europos šalių jau dekriminalizavo kanapių turėjimą, o kai kurios valstybės pasaulyje net pradeda jas legalizuoti, Lietuvoje einame priešingu keliu – bausmes griežtiname.

„Neseniai teisiau merginą. Ji iš Olandijos siuntėsi mažą buteliuką, apie 100 ml su kažkokiomis sintetinėmis kanapėmis. Už tokius prasižengimus įstatymas numato laisvės atėmimą nuo trejų metų.

Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, šie jauni žmonės, padarę vienintelę klaidą savo gyvenime, turės paragauti nesaldžios kalėjimo duonos. Man nuo tokių perspektyvų darosi baugu“, – sako A. Cininas.

Pašnekovas paminėjo, kad toks įstatymų griežtinimas veda prie situacijos, kai Lietuvoje tuoj liks tik kaliniai ir prižiūrėtojai.

„Žmonės, kurie nėra susidūrę ir nežino, kas yra įkalinimas, kokios brutalios ten sąlygos, gali laisvai kalbėti apie metus ar dvejus ten. Bet žmogus, matęs, kaip atrodo kalėjimas iš vidaus, už jokius pinigus nenorėtų praleisti ten nė vienos dienos. Tai yra žiauri, brutali, nežmoniška bausmė, ji gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais.

Juo labiau jauniems žmonėms, kurie padarė nusikaltimą iš nepatyrimo, kvailumo, jaunatviško nerūpestingumo, tai yra daugiau negu žiauru. Mes sulaužome žmogui gyvenimą, kuris galbūt padarė pirmą ir gal paskutinę klaidą, be jokios galimybės ją ištaisyti, išpirkti ir kaip nors kitaip persiauklėti, o tik atliekant ilgą laisvės atėmimo bausmę“, – kalba teisėjas.

Tiesa, svarbu paminėti, kad teisėjai jau yra sukūrę precedentų, kai už narkotikus nuteistų jaunuolių nepasiuntė į kalėjimą, nors įstatyme tokia galimybė nebuvo numatyta.

Tekste jau minėtoje byloje vienam iš nuteistųjų Daliui Trumpeliui už jo padarytą veiką Baudžiamajame kodekse buvo numatytas tik realus laisvės atėmimas.

„Teismas atsižvelgė į jūsų jauną amžių ir padarė išimtį“, – tuomet skirdamas lygtinę laisvės atėmimo bausmę sakė A. Cininas.

Karas su narkotikais

Vakarų pasaulis jau suprato, kad dešimtmečius trukęs karas su narkotikais buvo pralaimėtas: išleisti šimtai milijardų dolerių, perpildyti kalėjimai ir sugriauti nieko nenuskriaudę, tik problemų su narkotikais turinčių jaunuolių gyvenimai. O narkotikų vartojimo problemos šis karas neišsprendė ir net reikšmingai nesumažino.

„Pasaulinis bandymas sukontroliuoti narkotikus turėjo dramatiškų neplanuotų pasekmių: stulbinančiai išaugo juodoji rinka. Organizuotas nusikalstamumas tapo rimta grėsme saugumui. Nusikalstamos organizacijos įgavo galią destabilizuoti visuomenes ir vyriausybes.

Neteisėtas narkotikų verslas kasmet atneša nusikaltėliams milijardus dolerių, dalis šių pinigų yra skiriama valdžios atstovų papirkinėjimui ir ekonomikos nuodijimui“ , – rašoma 2015 metais publikuotoje Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro išvadoje.

JT kartu su Pasauline sveikatos organizacija šią vasarą paviešino bendrą pareiškimą. Jame raginama „peržiūrėti ir panaikinti baudžiamuosius įstatymus, kurie, kaip yra įrodyta, turi neigiamų padarinių sveikatai“. Tarp šių neigiamų pasekmių turinčių baudžiamųjų įstatymų minimas ir narkotinių medžiagų turėjimas asmeniniam vartojimui.

Būtent toks neigiamas pasekmes turintis įstatymas Lietuvoje atsirado šiemet, kai įsigaliojus Administraciniam nusižengimų kodeksui, liko tik viena galimybė – už narkotikų turėjimą teisti žmones kaip kriminalinius nusikaltėlius.

Pavyzdžiui, 2016 metais kanapes rūkę prisipažino 11 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų, taigi, jei rūkydami jie būtų įkliuvę policijai, dauguma jų būtų užsidirbę teistumus.

Liberalė Aušrinė Armonaitė bandė atitaisyti situaciją pavasarį, ją palaikė ir ministras Aurelijus Veryga, tačiau bandymas dekriminalizuoti narkotikų turėjimą Seime baigėsi nesėkme.

„Dekriminalizavimą, kai vartotojas nebaudžiamas už marihuanos turėjimą ir vartojimą, aš palaikyčiau, nes priklausomą žmogų reikia ne bausti, o gydyti“, – tuomet kalbėjo A. Veryga, tačiau kalbos ir liko kalbomis.

A. Cininas, kalbėdamas apie Seimo pomėgį griežtinti bausmes, sako, kad tikslaus atsakymo, kodėl taip yra, pateikti negali.

„Matyt, tai kultūros dalykas. Bausmes griežtinti yra populiaru, nesvarbu už ką ir kam. Sodinti žmogų į kalėjimą irgi populiaru ir rinkėjams tai patinka. Galiu tai paaiškinti tik taip“, – svarsto teisėjas.