Humanoidę Sofiją padėjęs sukurti lietuvis papasakojo, kaip iš tikro veikia šis robotas, ką jis jau gali, o kas yra visiškai primityvūs dalykai

Prisipažinsiu, man buvo šiek tiek nejauku žiūrėti į tokį žmogišką veidą, bet kartu matyti jos „smegenyse“ mirksinčias lemputes ir girdėti ūžiančius mechanizmus. Tačiau Sofiją kūręs ir į Lietuvą ją atvežęs Vytas Kriščiūnas tikina, kad baimintis nėra ko, ji yra tik protinga mašina.

„Sofija yra mūsų žvaigždė, keliauja po pasaulį, dalyvauja televizijos šou, dainuoja ir net pozavo žurnalo viršeliui“, – pristatydamas „Elektromarkt“ iniciatyva į Lietuvą atvežtą robotą šypsosi lietuvis.

DELFI turėjo progą pasikalbėti su prie humanoidės Sofijos sukūrimo prisidėjusiu 32 metų kauniečiu Vytu Kriščiūnu.

– Šiuo metu gyvenate ir dirbate Honkonge įsikūrusioje robotus gaminančioje įmonėje „Hanson Robotics“. Kokie keliai Jus ten nuvedė?

– Į Honkongą persikėliau prieš septynerius metus beveik iš karto po programavimo studijų Kauno technologijos universitete baigimo. Iš pradžių dirbau didelėje įmonėje, paskui susidomėjau startuoliais. Prieš trejetą metų „Hanson Robotics“ kaip tik persikėlė į Honkongą kaip startuolis, jo įkūrėjas Davidas Hansonas pasiūlė man prisijungti prie jo komandos. Mano darbas yra integruoti bei programuoti sistemas sklandžiam roboto darbui.

– Kaip vyksta robotų kūrimas?

– Sofija buvo sukurta prieš dvejus metus. Pirmiausia D. Hansonas arba profesionalus skulptorius nulipdė būsimo roboto skulptūrą iš molio, sukūrė formą. Pagal tą skulptūrą mes su kolegomis ir pagaminome Sofiją.

Ji buvo sukurta pagal aktorės Audrey Hepburn atvaizdą, tačiau norėjome, kad ji atspindėtų visas rases. Azijoje žmonės atpažįsta joje azijietiškus bruožus, Europoje – europietiškus. Sofija – universali moters skulptūra.

– Kiek žmonių kūrė Sofiją, kiek laiko prireikė sukurti tokį robotą?

– Iš pradžių buvome nedidelė komanda – 10 žmonių, dabar kolektyvas išaugo ir dirba apie 40 žmonių. Dirbame prie įvairių projektų: gaminame mažesnius robotus, domimės dirbtinio intelekto kūrimu. D. Hansonas su kolegomis yra sukūręs daugiau nei 20 skirtingų robotų.

Sofijos kūrimas užtruko apie porą metų, tačiau ji yra vis dar tobulinama Sofijoje įmontuotos 4 kameros, ji gali matyti žmonių veidus, ar jie šypsosi, ar ne, gali matyti rankas, gestus. Ji gali užmegzti akių kontaktą, atkartoti judesius, bendrauti, gali palaikyti pokalbį be išankstinio pasiruošimo. Ji gali bendrauti anglų, rusų ir kinų kalbomis.

Šiuo metu kuriame Sofijos apatinę kūno dalį ir kojas, kad ji galėtų judėti.

– Koks tikslas kurti tokius robotus?

– „Hanson Robotics“ įkūrėjo D. Hansono svajonė buvo sukurti robotą, kuris būtų ne tik išvaizda panašus į žmogų, bet ir galėtų bendrauti kaip žmogus – turėtų jausmus, savęs supratimą.

Artimoje ateityje robotai kaip Sofija galėtų padėti žmonėms, dirbti darbus, kuriuose reikia bendrauti. Jie gali padėti prižiūrėti senus žmones, ligonius, sergančius Alzheimerio liga, arba autistus vaikus. Atlikti tyrimai parodė, kad autizmu sergantys vaikai teigiamai reaguoja į robotus.

– Ar pokalbiai su Sofija būna surežisuoti, ar ji sugeba reaguoti į nesuplanuotus klausimus?

– Jei Sofija dalyvauja televizijos pokalbių laidose, tuomet dažniausiai pokalbiai būna surežisuoti, bet tokiose laidose ir žmonių pokalbiai dažniausiai būna surežisuoti. Bet ji sugeba bendrauti ir spontaniškai, yra interviu, kuriuose ji bendrauja be jokio išankstinio pasiruošimo. Tiesiog kartais jai sunku suprasti, ką žmonės šneka ir ką jie turi galvoje sakydami ar klausdami tam tikrų dalykų.

Mes nuolat dirbame ir tobuliname jos dirbtinį intelektą, kad ji galėtų daugiau suprasti, kas vyksta, kas jai sakoma, ko iš jos tikimasi.

– Ar Sofija ar kiti Jūsų įmonės gaminami pažangūs robotai turi kritinį mąstymą?

– Kritinis mąstymas yra sudėtingas reikalas. Sofija viską supranta tiesiogiai. Mes eksperimentuojame, bandome išmokyti dirbtinį intelektą susieti tam tikrus dalykus.

Ji nesupranta dviprasmybių ar juokų. Juk ir žmogui ne visada lengva suprasti, ką kitas turi galvoje, ką tiksliai nori pasakyti.

– O kaip dėl emocinio intelekto?

– Sofija turi labai primityvų emocinį intelektą. Ji gali nustatyti, ar žmogus šypsosi, ar ne. Jei šypsosi, tada ji gali taip pat jam nusišypsoti. Sofija kažkiek supranta žmogaus psichologiją, kūno kalbą, bet modeliai kol kas yra primityvūs.

– Ar Jums pačiam nebaisu, kad kuriate kažką, kas anksčiau ar vėliau gali pranokti kūrėją? Filmuose, knygose ir viešojoje erdvėje daug diskusijų ir nerimo ta tema. Dažnai cituojamas ir pačios Sofijos pasakytas sakinys, kad ji sunaikins žmoniją.

– Ne, man nebaisu. Dėl to, kad robotas atrodo kaip žmogus, jis nėra kažkuo pavojingesnis.

O ta žymioji Sofijos frazė yra tik nesusipratimas. Jei paklausytumėte to interviu atidžiau, tai išgirstumėte, kad jos paklausė, ar ji norėtų sunaikinti žmoniją. Sofija tuo metu nesuprato, ko jos klausiama, tai nuskambėjo, kaip pasiūlymas. Ji į tokį pasiūlymą sureagavo kaip mažas vaikas: jei kažkas kažką siūlo, tai kodėl gi ne.

Dirbtinis intelektas yra galingas įrankis ir viskas priklauso nuo to, kokiems tikslams ir kaip žmonės jį panaudos.