Daug kas ją vadino genijumi, o pati save laikė Stevo Jobso įsikūnijimu: nuo ko viskas prasidėjo ir kaip jauniausia pasaulio milijardierė nusirito iki bankroto

Šiomis dienomis JAV kraujo tyrimų startuolis „Theranos“ skaičiuoja paskutines savo dienas. Tačiau 2014 metais milijardinės vertės bendrovė ir jos generalinė direktorė Elizabeth Holmes buvo sėkmės olimpe. Tuo metu bendrovės verslas buvo grindžiamas revoliucine idėja, kurią sugalvojo moteris – daug kas ją vadino genijumi, o ji pati save laikė moterišku Steve`o Jobso įsikūnijimu.

E. Holmes buvo jauniausia pasaulio milijardierė, uždirbusi turtą savo jėgomis, o „Theranos“ buvo vienas iš Silicio slėnio startuolių, vertinamų milijardais dolerių. Tačiau netrukus viskas pradėjo žlugti. Į dienos šviesą pradėjo lįsti „Theranos“ technologijų trūkumai ir netikslumai, o E. Holmes dėjo pastangas, kad tai nuslėptų.

„Theranos“ ir E. Holmes buvo pateikti kaltinimai plataus masto apgavystėmis. Bendrovė buvo priversta uždaryti savo laboratorijas bei bandymų centrus.

Kaip E. Holmes iš protingo vaiko tapo ambicinga Stanfordo studente ir skandalų krečiamo startuolio generaline direktore?

Elizabeth Holmes gimė 1984 metų vasario 3 dieną Vašingtone. Jos motina Noel buvo vieno Kongreso komiteto darbuotoja, o tėvas Christianas Holmesas dirbo vienoje didžiausių JAV energetikos bendrovių „Enron“, bet vėliau perėjo į tokias valstybines agentūras kaip USAID.

Būdama devynerių, E. Holmes savo laiške tėvui rašė: „Gyvenime tikrai noriu atrasti kažką nauja, kažką, kas žmonijai atrodė neįmanoma“. Sulaukusi paauglystės, E. Holmes pradėjo savo verslą: kinų mokykloms ji pardavinėjo C++ kompiliatorius – programas, kurios išverčia kompiuterio kodą.

E. Holmes proprosenelis, chirurgas Christianas Holmes įkvėpė ją pasukti į mediciną, bet netrukus ji suprato bijanti adatų. Vėliau tai paskatins ją įkurti „Theranos“.

E. Holmes įstojo į Stanfordą studijuoti cheminės inžinerijos. Būdama pirmakursė, ji užsitikrino „prezidentinę stipendiją“ – 3 tūkst. dolerių paskatinimą, skirtą tyrimų projektams.

Vasarą po pirmo kurso E. Holmes stažavosi Genomo institute Singapūre. Iš dalies šį darbą ji gavo dėl to, kad mokėjo mandarinų kalbą, kurią išmoko paauglystėje.

Studijuodama antrame kurse, E. Holmes vienam iš savo profesorių – Channingui Robertsonui – pasiūlė įkurti įmonę. Gavusi jo palaiminimą, ji įsteigė „Real – Time Cures“, kuri vėliau virto „Theranos“.

Netrukus E. Holmes padavė prašymą užpatentuoti „medicininį prietaisą, skirtą analitiniam stebėjimui ir vaistams suleisti“. Tai buvo nešiojamas prietaisas, kuris galėdavo suleisti vaistus, stebėti paciento kraują ir, reikalui esant, koreguoti vaistų dozes.

Tačiau nesulaukusi kito semestro, E. Holmes paliko Stanfordą ir, dirbdama vieno koledžo namo rūsyje, visą dėmesį pradėjo skirti „Theranos“.

Šios įmonės verslo modelis buvo grįstas idėja prekiauti kraujo tyrimų technologija, kuriai reikėtų tik mažyčio įdūrimo piršte ir lašelio kraujo mėginio. E. Holmes tvirtino, kad tokie tyrimai galės aptikti tokias ligas kaip vėžys ir padidėjęs cholesterolio kiekis.

E. Holmes pradėjo ieškoti finansavimo savo įmonei tarp žinomų investuotojų. Iki šiol „Theranos“ yra gavęs daugiau kaip 700 mln. dolerių investicijų. E. Holmes investuotojų pinigus gaudavo su sąlyga, kad ji neatskleis, kaip funkcionuoja „Theranos“ technologija. Be to, jos žodis būdavo lemtingas visais su įmone susijusiais klausimais.

Slaptumas gaubė kiekvieną „Theranos“ aspektą. Pirmąjį dešimtmetį, kol E. Holmes kūrė savo įmonę, „Theranos“ dirbo slaptu režimu. Ji net padavė į teismą tris buvusius „Theranos“ darbuotojus už tai, kad jie piktnaudžiavo įmonės verslo paslaptimis.

E. Holmes polinkį į slaptumą nusižiūrėjo iš savo Silicio slėnio didvyrio Steve`o Jobso. E. Holmes, kaip ir S. Jobsas, nešiodavo juodus golfus, savo biurą apstatė jo mėgiamais baldais ir, kaip ir S. Jobsas, niekada neatostogaudavo.

Netrukus po to, kai būdama 19 metų, metė studijas Stamforde, E. Holmes pradėjo susitikinėti su „Theranos“ prezidentu Sunny Balwani, kuris už ją buvo 20 metų vyresnis. Pora išsiskyrė 2016 metų pavasarį, kai E. Holmes išstūmė jį iš įmonės.

Kai į „Theranos“ pradėjo plūsti milijoninės investicijos, E. Holmes patraukė žiniasklaidos dėmesį ir sulaukė pripažinimo technologijų pasaulyje. „Theranos“ sparčiai sudarinėjo sutartis su partneriais užsienyje. Vienu metu E. Holmes buvo tapusi jauniausia, savarankiškai iškilusia pasaulio milijardiere moterimi – visas jos turtas buvo vertinamas maždaug 4,5 mlrd. dolerių.

Maždaug tuo pat metu pradėjo daugėti klausimų dėl „Theranos“ technologijos. Vyriausiasis „Theranos“ mokslininkas ir vienas pirmųjų įmonės darbuotojų Ianas Gibbonsas įspėjo E. Holmes, kad kraujo testai dar nėra parengti visuomenei ir kad technologija turi trūkumų. Mokslininkai iš išorės taip pat pradėjo reikšti abejones dėl „Theranos“.

2015 metų rugpjūtį JAV Maisto ir vaistų administracija pradėjo tirti „Theranos“ ir vyriausybės institucijos, reguliuojančios laboratorijas, atstovai „Theranos“ testuose aptiko „didelių netikslumų“.

2015 metų spalį „The Wall Street Journal“ reporteris Johnas Carreyrou paskelbė žurnalistinį tyrimą apie „Theranos“ technologiją ištikusius sunkumus. Po šio J. Carreyrou straipsnio įmonės reputacija pradėjo spirale ristis žemyn.

J. Carreyrou nustatė, kad „Theranos“ kraujo tyrimų aparatas „Edison“ negalėjo užtikrinti tikslių rezultatų, todėl „Theranos“ kraujo mėginiams tirti naudojo tokius pačius aparatus, kaip ir tradicinės kraujo tyrimų bendrovės.

E. Holmes pasirodė televizijos CNBC laidoje „Mad Money“, kad apgintų save ir savo įmonę. „Štai kas nutinka, kai dirbi tam, kad daug ką pakeistum. Iš pradžių jie galvoja, kad esi pamišęs, tuomet jie pradeda su tavimi kovoti, o tada netikėtai tu pakeiti pasaulį“, – sakė E. Holmes.

2016 metais tyrimus dėl „Theranos“ jau buvo pradėjusi virtinė institucijų: Maisto ir vaistų administracija, Medicininės priežiūros ir medicininės pagalbos paslaugų centrai, JAV vertybinių popierių ir biržos komisija.

2016 metų liepą E. Holmes buvo uždrausta dvejus metus dirbti laboratorinių tyrimų pramonėje, o tų pačių metų spalį „Theranos“ nutraukė operacijas laboratorijose ir uždarė savo sveikatingumo centrus.

2018 metų kovą JAV vertybinių popierių ir biržos komisija „Theranos“, E. Holmes ir S. Balwani pateikė kaltinimus „didelio masto sukčiavimu“. E. Holmes sutiko atsisakyti įmonės finansinės ir balsavimo kontrolės, sumokėti 500 tūkst. dolerių baudą ir grąžinti 18,9 mln. „Theranos“ akcijų. Jai taip pat buvo dešimčiai metų uždrausta vadovauti ar dirbti viešai akcijas platinančioje įmonėje.

Nepaisant šių kaltinimų, E. Holmes buvo leista toliau likti generaline „Theranos“ direktore, nes ši įmonė yra privati. Tačiau įmonės likimas yra pakibęs ant plauko. Šiuo metu E. Holmes vis dar ieško pinigų „Theranos“ išgelbėti. „Turint galvoje tai, kur šiuo metu esame, tai nėra lengvas prašymas“, – investuotojams rašė E. Holmes.