Nereikėjo nė draudimų? Naujausi duomenys atskleidė, kiek alkoholio suvartota Lietuvoje 2017 metais ir kaip viskas keitėsi lyginant su 2016-ais

Tiesa, reikėtų priminti, kad naujausi alkoholio pardavimo ribojimai įsigaliojo tik šių metų sausį, tad statistika rodo, jog alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėjo iki įsigaliojant alkoholio reklamos draudimui, legalaus amžiaus įsigyti alkoholį padidinimui iki 20 metų bei pakeisto pardavimo laiko. Tačiau statistikoje jau jaučiama akcizų padidinimo politika.

2017 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 358 tūkst. dekalitrų (10,5 proc.) mažiau nei 2016 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,2 mln. dekalitrų, 947 tūkst. dekalitrų (18,4 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 23,2 mln. dekalitrų, arba 2,1 mln. dekalitrų (8,2 proc.) mažiau nei 2016 m.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 11,7 proc. Labiausiai pabrango vaisių vynas – 53,5 proc., Lietuvoje pagamintas alus – 27,5, importinis alus – 17,2, trauktinės – 14,5, Lietuvoje pagaminta degtinė – 12,6 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2017 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2017 m. buvo pagaminta 1,03 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2016 m., jų gamyba sumažėjo 5 proc. 2017 m. didėjo fermentuotų gėrimų gamyba, kuri sudarė 5,5 mln. dekalitrų, tai 2,3 proc. daugiau nei 2016 m. Iš fermentuotų gėrimų išaugo sidro (34,1 proc.), neputojančių gėrimų (28,7 proc.), putojančių fermentuotų gėrimų (1,3 proc.) gamyba, bet sumažėjo vaisių ar uogų vyno (31,1 proc.) gamyba. Vynuogių vyno ir vermuto 2017 m. pagaminta 0,4 mln. dekalitrų, arba 15 proc. mažiau nei 2016 m. Daugiausia pagaminta alaus – 29,6 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 1,1 proc.

2017 m., palyginti su 2016 m., labiausiai išaugo vyno importas ir eksportas – atitinkamai 13,4 ir 21,2 proc., taip pat alaus – atitinkamai 11,8 ir 20,1 proc. Fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 8,8 proc., eksportas padidėjo 21,2 proc., spiritinių gėrimų importas išaugo 8,5 proc., eksportas – 14,3 proc.

2017 m., palyginti su 2016 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos bei pardavimo mažėjimas, nors importas ir eksportas augo.

Sumažėjo mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu

Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, 2017 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 25,7 tūkst. asmenų.

Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (623,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (179,2 atvejo) ir alkoholinė psichozė (105,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Palyginti su 2016 m., sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 15,7 proc., alkoholine priklausomybe – 5,4 proc. 35–59 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45–49 m. amžiaus grupėje.

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. 576 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 94 mažiau negu 2016 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (42,5 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (33,5 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,5 proc.).

2017 m. vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 4,6 karto viršijo moterų. 2017 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 19,6 mirusiojo dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2016 m. – 22,8), kaimo – 21,9 (2016 m. – 24,5).

Kas dešimtą eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo

Policijos departamento duomenimis, 2017 m. kas dešimtą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 333 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 43 ir buvo sužeista 518 žmonių. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 18 ir buvo sužeisti 297 žmonės. 2017 m., palyginti su 2016 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo 24,8 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo 21,5 proc.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2017 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 29 neblaivūs ir apsvaigę asmenys (2016 m. – 32), iš kurių 5 žuvo (2016 m. – 9). Dar 2 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2016 m. – 6).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2017 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 3,9 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,2 tūkst. (4,9 proc.) mažiau nei 2016 m., jose augo 7,1 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,5 tūkst. (6,6 proc.).

Mažėja tabako vartojimas

2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 1 202 cigaretės, įsigytos mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (6,4 proc. mažiau nei 2016 m.).

Cigarečių gamyba 2017 m., palyginti su 2016 m., sumažėjo 12,7 proc., eksportas sumažėjo 6,9 proc., o importas padidėjo 13,8 proc.

Tabako gaminių mažmeninės kainos 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 7,5 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2017 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2017 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 650 žmonių, arba 59 mažiau nei 2016 m. Dauguma (79,8 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2017 m. 100 tūkst. gyventojų teko 58,3 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (miesto gyventojų – 50,1, kaimo gyventojų – 75,1).