Lietuvos statistikos departamentas skelbia kainų pokyčius Lietuvoje: kas brango, o kas pigo?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų, avalynės, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, farmacijos gaminių kainų padidėjimas bei šilumos energijos, atliekų rinkimo paslaugų, vaisių, spirituotų gėrimų kainų sumažėjimas.

Per šį laikotarpį prekių kainos padidėjo 0,5 proc., paslaugų – 0,2 proc.

2018 m. gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn., transporto prekių ir paslaugų kainų pokytį (kainos padidėjo 3,5 proc.) nulėmė degalų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų padidėjimas.

Dėl naujų vasaros sezono kolekcijų pasirodymo drabužių ir avalynės kainos padidėjo 1,8 proc.

Viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos pabrango 0,9 proc., tam įtakos turėjo apgyvendinimo bei viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas.

Iš būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų (kainos sumažėjo 1,5 proc.) daugiausia atpigo atliekų rinkimo paslaugos, šilumos energija, bet pabrango gaminiai ir medžiagos būsto priežiūrai ir remontui.

Iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (kainos sumažėjo 0,4 proc.) užfiksuotas didelis bananų, ankstyvųjų baltagūžių kopūstų, trumpavaisių agurkų, avokadų, vynuogių, kiaušinių, valgomųjų ledų kainų mažėjimas bei melionų, morkų, gūžinių salotų, saldžiųjų paprikų, kininių kopūstų, kavos, aliejaus kainų didėjimas.

2018 m. gegužės mėn. metinė (2018 m. gegužės mėn., palyginti su 2017 m. gegužės mėn.) infliacija sudarė 2,9 proc.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, tabako gaminių, aliejaus ir riebalų kainų padidėjimas bei spirituotų gėrimų, farmacijos gaminių, vyno ir vyno produkcijos, cukraus, šokolado ir saldumynų, vaisių kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 2,3 proc., paslaugų – 4,6 proc.

Paulius Morkūnas: infliaciją kilstelėjo pabrangusi nafta

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Paulius Morkūnas komentuoja, kad daugiausia dėl pasaulyje brangstančios naftos, kuri lėmė benzino ir dyzelino kainų augimą ir Lietuvoje, gegužės mėn. metinė infliacija kilstelėjo nuo 2,2 iki 2,9 proc.

„Pasaulinės naftos kainos augimą nemažai lėmė geopolitiniai veiksniai. Nuo metų pradžios ši kaina padidėjo apie 10 proc., tai lėmė sumažėjusi naftos gavyba Venesueloje ir JAV sprendimas pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo, didinantis neapibrėžtumą dėl Irano naftos pasiūlos pasaulinėje rinkoje. Padėtis Venesueloje ir Irane yra labai svarbi naftos rinkai, kadangi šios šalys kartu tiekdavo daugiau nei 5 proc. pasaulio naftos. Taip pat „juodojo aukso“ kainas veikia nuo balandžio vidurio JAV dolerio atžvilgiu atpigęs euras bei didelė pasaulinė naftos paklausa. Tiesa, naftos kainų augimą slopina neapibrėžtumas, susijęs su naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ir kitų gamintojų sprendimu dėl naftos gavybos kiekio. Be to, pasaulinei naftos kainai pasiekus tam tikrą lygį, JAV gali padidinti skalūnų naftos gavybą.

Naftos žaliavų kainų raida didina degalų kainas ir Lietuvoje. Metų pradžioje Lietuvoje dyzelinas vidutiniškai brango daugiau nei 4 proc., kiek mažiau (apie 3 proc.) augo ir benzino kainos. Tiesa, nors degalai ir brangsta, jie Lietuvoje lieka vieni pigiausių ES. Vis dėlto jeigu tokia naftos kainų raidos tendencija užsitęstų, dėl didėjančių gamybos ir transportavimo sąnaudų gamintojai ir paslaugų teikėjai gali peržiūrėti prekių ir paslaugų kainas.

Maisto kainos Lietuvoje po truputį kyla ir šiemet yra maždaug 3 proc. didesnės nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Nagrinėjant populiariausias maisto prekių grupes matyti, kad per metus labiausiai pabrango aliejai ir riebalai (per 10 proc.), vaisiai (apie 7 proc.). Apie 6 proc. brangesnis nei prieš metus yra pienas ir jo produktai, kiaušiniai. Tiesa, pieno ir jo produktų kainų augimas, praėjusių metų rudenį pasiekęs aukščiausią tašką, šiemet sumažėjo apie 5 proc. p. Per pirmuosius 2018 m. mėnesius mažiau mokame už daržoves (nors pastaruoju metu dėl sezoniškumo jų kainos kilstelėjo) bei cukrų. Pastarasis pinga dėl didelių atsargų pasaulyje.

Paslaugos šiemet brangsta vidutiniškai apie 4,5 proc. Metų pradžioje Lietuvoje sparčiausiai iš visų ES šalių kilo restoranų ir kavinių paslaugų kainos, o pagal augančius kirpyklų paslaugų įkainius Lietuvą lenkė vos keletas ES šalių. Pagrindinė šio reiškinio priežastis – spartus vidutinio darbo užmokesčio ir lėtesnis darbo našumo augimas. Naujausi duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis metinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių šalyje padidėjo 9,5 proc., o darbo našumo kilimas nesiekė 4 proc.

Šių rodiklių skirtumas, pirmąjį šių metų ketvirtį siekęs per 5 proc., nemažai lemia ir paslaugų kainų kilimą. Be to, brango paslaugos, susijusios su keleivių pervežimais, o tai galėjo lemti ne tik sezoniškumas, bet ir naftos brangimas. Esama ekonominė situacija rodo, kad paslaugų sektoriuje kainų lėtėjimo bent artimiausiu metu laukti neverta“, – rašoma ekonomisto atsiųstame komentare.