Visai nieko nebespėjate? Tereikia į viską pažvelgti iš šalies

Daugybę žmonių kankina ta pati problema – kaip viską suspėti? Turbūt todėl atliekame tiek daug darbų vienu metu. Jos sugeba gaminti pietus, atsiliepti į telefono skambutį, tikrinti elektroninį paštą ir net rašyti mokslinį darbą.

Gal manote, kad tai – puiku? Pabandykime pasiaiškinti, ar tikrai verta viską suspėti.

Mes gyvename beprotišku ritmu, atsipalaidavimui nelieka laiko. Darbų visada laukia daug, o laiko – tik 24 valandos per parą. Jei visus darbus dirbtume paeiliui, vieną po kito, visa tai užtruktų savaites. Taip mums atrodo, todėl ir stengiamės įtraukti į savo darbotvarkę kuo daugiau.

Šiuolaikinės technologijos informaciją perduoda žaibiškai. Ir žmogus bando suspėti paskui mašiną, greitai priimti sprendimą ir veikti. Lenktyniavimas su technologiniu progresu neleidžia atsižvelgti į savo psichikos galimybes.

Klausimas „Kaip viską suspėti?“ turi ir finansinį pagrindą. Kuo geriau ir greičiau mes dirbame, tuo geresnių rezultatų pasiekiame. Nuo to priklauso mūsų karjera ir pajamos. Taip ir vaikome save. Dar truputį, ir sulauksime sėkmės, susikursime materialinę gerovę.

Šitaip didindami krūvį galime pasiekti tokią ribą, kuri pranoks mūsų galimybes. Mums pradės trūkti jėgų, darbas sulėtės, ims strigti.

Kai stengiamės viską suspėti, dažniausiai nukenčia darbo kokybė, sumažėja produktyvumas. Manydami, kad atliekame daug darbų vienu metu, mes iš tikrųjų persijunginėjame nuo vieno prie kito ir dirbame juos vieną po kito.

Kuo didesnė įtampa, susijusi su keliomis vienu metu vykdomomis užduotimis, tuo mažiau dėmesio mes skiriame savo organizmo poreikiams. Jis dėl to nukenčia. Iš pradžių sutrinka psichikos pusiausvyra, atsiranda dirglumas, apatija ir visko, kas vyksta aplinkui, beprasmiškumo suvokimas.

Po to sumažėja arba padidėja apetitas. Nuo per didelio aktyvumo sutrinka miegas. Žmogus nepailsi ir neatstato jėgų per naktį. Jeigu jis ir toliau dirbs tokiu ritmu ir nepakeis savo gyvenimo būdo, jo sveikata ims krikti. Psichologines problemas papildys fiziniai negalavimai. Kam to reikia?

Mes juk gyvename ne tam, kad dirbtume. Dirbame tam, kad gyventume. Todėl įpročio dirbti po kelis darbus iš karto reikia atsikratyti pačiam, kol dar ne per vėlu ir sveikatos problemos neverčia pasirūpinti savimi.

Kaip tai padaryti?

• Nekelkite sau per didelių reikalavimų. Pasistenkite suvokti, kad kartais suspėti visko paprasčiausiai neįmanoma.
• Pasirinkite tai, kas svarbiausia. Nustatykite prioritetus gyvenime ir kasdieniuose darbuose. Planuokite savo dienotvarkę taip, kad liktų laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Juk net kompiuterį kartais tenka perkrauti!
• Periodiškai sustokite, atsipūskite, giliai pakvėpuokite, sulėtinkite tempą. Įsiklausykite į save ir į savo jausmus. Kada paskutinį kartą vaikštinėjote po parką, ėjote į kiną ar ilsėjotės gamtoje?

Anksčiau ir man atrodydavo, kad dienos praeina žaibiškai. Regis, tik atsikeli iš ryto, nespėji apsidairyti, o jau vakaras, diena prabėgo. Pirmo pusdienio darbai nutoldavo, tarytum jie buvo vakar ar net užvakar.

Neprisimindavau ir nejusdavau, kaip prabėga mano diena, tiek daug darbų suspėdavau padaryti! O juk tai buvo ne šiaip sau diena, o neįkainojama mano gyvenimo diena, kurios nesugrąžinsi ir nenugyvensi iš naujo.

Vieną kartą pasaukiau sau „stop!“, nes suvokiau svarbų dalyką. Jei toliau taip dirbsiu, susigadinsiu sveikatą, perdegsiu. Kam tada bus reikalingi visi tie darbų rezultatai, jei džiaugtis jais nebegalėsiu?

Dabar mano dienos prabėga kitaip. Aš jaučiu gyvenimą, mėgaujuosi kiekviena akimirka ir jaučiu dėkingumą už naujas spalvas. O mano triūso efektingumas nesumažėjo, veikiau priešingai.

Suradau atsakymą į klausimą, kaip viską suspėti. Patariu ir jums neatidėlioti šio svarbaus klausimo sprendimo.

Mes daug dirbame, kad sulauktume sėkmės. Sėkmė – tai materialinė gerovė ir finansinė nepriklausomybė, kurių mums reikia, kad galėtume gyventi taip, kaip norime.

Tas tempas, kurį dauguma pasirenka, veda į aklavietę. Neatidėliokite gyvenimo. Pradėkite gyventi jau dabar, įsiklausykite į save, pasirinkite sau tinkamą ritmą.