Venesueloje prasidėjo tikras ekonomikos pragaras: dabar pinigai nuvertėja greičiau, nei juos atspausdina

Infliacijos lygis pasiekė naujas aukštumas, skelbia „Business Insider“. Steve’as H. Hanke’as, Johnso Hopkinso universiteto ekonomikos profesorius pareiškė, kad metinis infliacijos lygis komunistų išvargintoje šalyje pasiekė rekordinį 41 tūkst. proc. lygį.

Oficialioji Venesuela jau seniai atsisako pateikti savo ekonominius rodiklius, įskaitant infliacijos lygį Venesuelos centrinis bankas tokių duomenų neteikia mažiausiai metus. Šalies prezidento pareigas užimantis Nicolas Maduro dėl žlugusios šalies ekonomikos kaltina visus aplink, pradedant opozicija ir baigiant Vašingtonu. Gegužę vykusios rinkimų kampanijos metu jis dėl siaubingos infliacijos apkaltino „kriminalinę mafiją“.

Tačiau ekonomistai nurodo paties N. Maduro pragaištingą politiką, kuri nulėmė milžinišką ekonominę krizę šalyje. Socialistų lyderis jau ne vieną sykį atsisakė priimti ir užsienio institucijų pagalbą. Savaime suprantama, tai būtų reiškę valdžios aparato išlaikymo kaštų mažinimą, o tai – paties N. Maduro paskutinių galios likučių sudrebinimą.

Baigėsi pinigai už naftą

Venesuela – šalis, kurios valdžios lyderiai ir artimi jiems asmenys lobo iš prekybos nafta. 2014-aisiais, ženkliai kritus naftos vertei, pradėjo braškėti ir šalies ekonomika.

Valstybei priklausanti naftos gavybos bendrovė PDSVA išgyvena sudėtingus laikus. Negelbėja jų ir tai, kad naftos kainos pastaruoju metu pamažu kyla. Per du metus, nuo 2016-ųjų iki 2018-ųjų sausio naftos eksportas, kuris sudaro 95 proc. viso šalies eksporto pajamų, krito per pusę.

Neseniai atliktas vieno JAV universiteto tyrimas parodė, kad 90 proc. civilių praėjusiais metais gyveno skurde. Netgi buvo apskaičiuota, kad statistiškai vienas gyventojas neteko 11 kilogramų svorio, rašoma „Business Insider“.

Venesuelos viltys greitu metu pakeisti situaciją blėsta, nes N. Maduro praėjusį mėnesį užsitikrino dar vieną prezidentavimo laikotarpį rinkimuose, kuriuos apžvalgininkai vadina surežisuotais.

Socialistų lyderis birželį pakėlė valstybinio sektoriaus darbuotojams atlyginimus iki 3 mln. bolivarų per mėnesį, skelbiama „Reuters“. Tačiau net ir patrigubinus atlygį, jų vertė juodojoje rinkoje tuo metu buvo kiek daugiau nei vienas doleris.

Gyventojai sukasi kaip gali

Venesuelos verslininkai valdžios sukeltame chaose bando atrasti savų būdų išgyventi be bevertės nacionalinės valiutos. Vietoje to jie pradėjo naudotis kriptovaliuta „Bitcoin“. O vietoje nepatikimų bolivarų jie pradėjo naudoti kolekcines korteles su animaciniu veikėju Pepe.

Dėl bujojančios krizės vilties netekę internautai pirmą sykį pardavinėti internetines korteles su Pepe atvaizdu pradėjo dar 2016-ųjų pabaigoje. Kiekviena jų, priklausomai nuo unikalaus paveikslėlio, yra verta tam tikro kiekio bitkoinų. Skirtingai nuo bolivaro, ši kriptovaliuta turi tam tikrą mažai besikeičiančią vertę. Vėliau netgi buvo sukurtas specialus „Rare Pepe“ fondas. „Bitcoin“ technologija garantuoja, kad visos transakcijos bus atliktos tvarkingai, o „Rare Pepe Foundation“ stebi ir nustatinėja kortelių vertę.

Nepaisant to, kad „Bitcoin“ vertė nėra tokia stabili, kaip „normalių“ valiutų, ji yra patikimesnė už kasdien vis labiau nuvertėjantį bolivarą.

Venesueloje taip pat atsirado ir vietiniai „centriniai bankai“, leidžiantys vietinės valiutos analogus, skelbia „El Nacional“. Pavyzdžiui, internete pasirodė Elorzos miesto valiutos pavyzdžiai, kurią spausdina vietos savivaldybė.