2018 metų Nobelio fizikos premijos laureatas G. Mourou: šis Lietuvos mokslininkas tikrai vertas Nobelio fizikos premijos

G. Mourou lankėsi Vilniaus įmonėse „Light Conversion“ ar „Ekspla“ – jos yra sulaukusios pasaulinio pripažinimo. Be to, jis paskelbtas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu.

G. Mourou davė interviu BNS.

– Kodėl atvykote į Lietuvą?

– Pagrindinė priežastis – esu inauguruotas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu. Man dėl to yra labai didelė garbė.

– Kaip manote, kodėl Lietuva yra tokia sėkminga lazerių pramonės srityje?

– Viena priežasčių yra ta, kad jūs turite labai gerus mokslininkus, gerus žmones. Vienas jų – profesorius Piskarskas. Jis yra puikus mokytojas – daugybė jo mokinių kartu su juo sugebėjo išvystyti šias įmones, kurios yra geriausios pasaulyje. Taip pat matau, kad jūs turite labai gerą kombinaciją – įmonę („Light Conversion“ – BNS) ir taip pat šalia turite Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centrą, kurio dar nemačiau, bet apie kurį žinau. Tai yra labai patogu. Čia yra labai gera infrastruktūra.

– Kas jums padarė didžiausią įspūdį, apsilankius įmonėse „Light Conversion“ ar „Ekspla“?

– Įspūdį padarė įvairovė – yra moksliniai lazeriai, tačiau jūs taip pat turite lazerius, skirtus pramonei. Pamačiau daug lazerių ir tai yra labai gerai kuriant verslą, darbo vietas – aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Manau, kad tai yra labai svarbu. Jie (darbuotojai – BNS) čia nevarto mėsainių, čia darbo vietos yra labai aukšto lygio.

– Nobelio premiją gavote už tai, kad išradote čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją. Gal galite paaiškinti šios technologijos esmę?

– Mes bandėme sukurti labai aukštą maksimalią galią. Nebūtinai itin aukštą vidutinę galią. Galia yra darbas, padalintas iš laiko – jei norite išgauti labai aukštą maksimalią galią, turite turėti labai trumpus šviesos impulsus. Impulsai, kai juos vadiname trumpais, kalbame apie milijonines, milijardines sekundės dalis.

Kadangi impulsai yra tokie trumpi, tai reiškia, kad net su mažiausiu energijos kiekiu galima sugeneruoti petavatą galios. Petavato maksimali galia yra tokia didelė, jog ją galima palyginti su visų pasaulio branduolinių jėgainių generuojama galia kartu sudėjus.

– Tai yra itin galingas lazeris?

– Taip, tai yra galingas lazeris, bet jis negali būti metro ar dviejų metrų ilgio, nes metrui reikės daugiau energijos. Mes naudojame labai kuklų kiekį energijos, tačiau maksimali galia yra milžiniška.

– Kur ši technologija gali būti pritaikoma praktiškai?

– Ji daugiau yra pritaikoma moksle, bet turi daug pritaikymo ir visuomenėje, pavyzdžiui, lazerinės akių korekcijos operacijose. Mes iš esmės turime idealų skalpelį – kadangi impulsai yra tokie trumpi, mes akies audinius galime prapjauti itin preciziškai. Taip pat galime greitinti daleles, mes galime greitinti elektronus. Tai daugiausia pritaikoma fizikoje, bet taip pat galima pritaikyti ir medicinoje, pavyzdžiui, gydant vėžį.

– Nobelio premijos laureatai, ypač fizikoje, dažniausiai yra kilę iš didelių šalių. Ar yra šansų mažesnių šalių, tokių kaip Lietuva, mokslininkams laimėti fizikos Nobelio premiją?

– Manau, šansą turite. Problema yra ta, kad tai labai sunku prognozuoti. Į laureato parinkimo procesą įdedama labai daug darbo. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad profesorius Piskarskas neabejotinai yra vertas Nobelio premijos. Tokie žmonės yra verti.

– Tačiau ar renkantis Nobelio premijos laureatus nėra prielankumo didesnėms valstybėms?

– Ne, nemanau. Žinoma, daugiau Nobelio premijos laureatų yra iš Jungtinių Valstijų, bet taip yra todėl, kad jie turi labai daug universitetų, kuriuose yra daugybė fakultetų. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl daugiau Nobelio premijos laureatų yra kilę iš didžiųjų šalių, bet nemanau, kad yra kažkoks prielankumas.

– Dėkoju už pokalbį.

G. Mourou Nobelio premiją už išrastą čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją (angl. Chirped pulse amplifiation, CPA) pernai gavo kartu su Kanados mokslininke Donna Strickland.

Mokslininkas nuo 1992-ųjų bendradarbiauja su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru bei profesoriumi A. Piskarsku. 1992 metais Lietuvoje buvo išrasta CPA modifikacija – optinė parametrinė čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologija (angl. Optical Parametric Chirped-pulse Amplification, OPCPA).

CPA technologija naudojama „Light Conversion“ gaminamuose lazeriuose, kuriuos naudoja didžiausi pasaulio biochemijos, fizikos, chemijos mokslo ir pramonės centrai Vokietijoje, Japonijoje, JAV, Kinijoje, Jungtinėje Karalystėje.