Programuotojas Vilius – apie prasiskintą kelią į Australiją ir programavimo varžybas, ne mažiau įdomias nei krepšinis

Pasak V. Pranckaičio, KTU Informatikos fakulteto (IF) Informatikos magistrantūros absolvento, studijų metais smagiausi būdavo ne konkursai, bet pasiruošimas jiems, darbas komandoje, siekiant rasti sprendimą sudėtingiems uždaviniams ar ieškant kode įsivėlusios klaidos. O ACM ICPC pasaulinis finalas Viliui tapo ilgai puoselėtos svajonės įgyvendinimu.

„Dar mokykloje tekdavo dalyvauti įvairiose olimpiadose ir konkursuose: tiek informatikos, tiek matematikos, tiek fizikos. Deja, kad ir kiek svajojau, mokykloje nė karto nepavyko prasibrauti toliau ir atstovauti Lietuvai tarptautiniuose turuose. Galima sakyti, kad dalyvavimas ACM ICPC komandinio programavimo pasauliniame finale buvo svajonės išsipildymas. Už tai privalau padėkoti komandos nariams Karoliui ir Evaldui, be kurių nebūtų pavykę to įgyvendinti“, – prisimena Vilius.

Programavimo varžybos įdomios kaip krepšinis ar futbolas

Šiuo metu Vilius savo žiniomis su jaunaisiais programuotojais dalijasi padėdamas organizuoti kasmetinį KTU IF vykstantį programavimo konkursą „Code Jam“. Pasak Viliaus, svarbu palaikyti sportinio programavimo bendruomenę Lietuvoje, o šis konkursas, kuriame dalyvauti gali nuo moksleivio iki profesionalaus programuotojo, yra vienas iš būdų bendruomenei stiprinti.

„Studijų laikais būtent dalyvaudamas įvairiuose konkursuose aš sutikau nemažai bendraminčių ir užmezgiau pažintis, kurias palaikau iki šiol. Būtų gaila, jei visa tai išnyktų“, – teigia pašnekovas.

Pasak Viliaus, tokie konkursai padeda visapusiškai tobulėti – ne tik gerinti technines žinias, bet ir socialinius įgūdžius. Komandinis programavimas prisideda prie programuotojo asmeninių savybių ugdymo, pavyzdžiui, darbo komandoje, gebėjimo pasiskirstyti užduotis ir atsakomybę. Kaip žinia, šios savybės yra ypatingai svarbios, siekiant sėkmingos karjeros bet kurioje srityje.

Buvęs absolventas taip pat prisideda rengiant KTU IF komandas dalyvavimui tarptautiniame ICPC konkurse: komandoms ruošiantis, kas savaitę vyksta įvairių algoritmų ir duomenų struktūrų aptarimas bei diskusijos. Vilius dalijasi savo sukauptomis žiniomis ne tik apie programavimą, bet ir apie koordinuotą darbą komandoje, teisingą strategiją turnyre.

Antra priežastis, kodėl Vilius prisideda prie „Code Jam“ ir kitų programavimo varžybų organizavimo – sportinis azartas. „Kaip kiti seka krepšinio ar futbolo naujienas, man įdomu sekti programavimo varžybų rezultatus, net jei ir pats nedalyvauju. Man įdomu ir smagu stebėti, kaip sekasi kraštiečiams ne tik „Code Jam“ konkurse, bet ir ICPC ar kitose tarptautinėse programavimo varžybose“, – sako V. Pranckaitis.

Užmegztos pažintys nuvedė į Australiją

Vaikinas pripažįsta, kad dirbti Australijoje iš pradžių nė neketino. Pabaigęs mokslus KTU planavo įsidarbinti kur kas arčiau – Europoje. Tačiau draugas, tuo metu gyvenęs Australijoje, su kuriuo studijų laikais ir dalyvaudavo programavimo konkursuose, pasiūlė įsidarbinti ten.

„Po kelių nesėkmingų darbo pokalbių Europoje ir vieno sėkmingo darbo pokalbio Sidnėjuje, nusprendžiau, kad tai puiki proga pamatyti Australiją“, – pripažįsta Vilius.

Tarptautinėje įmonėje, kurioje vaikinas dirba, tik nedideliam procentui aplikantų pasiūlomas darbas. Visgi kolektyvą sudaro darbuotojai iš viso pasaulio, ne vien iš Australijos. Tai, Viliaus nuomone, parodo, kad geru programuotoju galima tapti tiek Lietuvoje, tiek Australijoje, tiek visur kitur.

Paklaustas, kokia situacija yra su merginų įsitraukimu į IT sritį Australijoje, V. Pranckaitis pripažino, jog dauguma programuotojų jo įmonėje yra vyrai, nors yra ir šiek tiek merginų. Visgi Australijoje šiai problemai skiriama daugiau dėmesio ir viešumo nei Lietuvoje.

„Australijoje šia tema kalbama kur kas dažniau ir vyksta daugiau renginių, skirtų populiarinti programavimą tarp merginų“, – teigia pašnekovas.

Talentas ar įdėtas darbas?

Paklaustas, kiek programavime lemia darbas, kiek – talentas, Vilius pripažįsta, kad tai labai priklauso nuo darbo specifikos. Vieniems gali tekti ieškoti novatoriškų sprendimų, pavyzdžiui, kuriant autonominius automobilius. Kitiems svarbu pasirinkti tinkamus įrankius iš tų, kurie jau yra sukurti.

„Bet kokiu atveju, tiek talentas, tiek įdirbis praverčia. Jei esi pakankamai sumanus, iš kelių skirtingų sprendimų gali išsirinkti teoriškai geriausią. Kita vertus, dažnai prireikia nemažai patirties, kad išsiaiškintum visus pliusus ir minusus bei galėtum tinkamai įvertinti, kuris iš sprendimų tiek teoriškai, tiek praktiškai geresnis už kitus“, – teigia KTU Informatikos fakulteto alumni.

Viliaus manymu, Lietuvai, norint įsitvirtinti regione ar Europoje kaip aukštųjų technologijų šaliai, būtina daugiau viešinti informaciją apie jau įvykdytus ir pasisekusius projektus.

„Taip, retsykiais tenka išgirsti apie lietuviškus lazerius. Bet ar tai viskas?“, – retoriškai teiraujasi pašnekovas. Jis ir pats mielai prisijungtų prie inovatyvių ar didelio masto technologinių projektų, tačiau sunku ne tik įvardinti tokius projektus, bet ir rasti informacijos apie juos.