Gerai įsižiūrėkite į šį šviesiai žalią namą - ar pastebite šį tą keisto dėl jo stovėjimo vietos?

XX amžiaus pradžioje Charlesas Frolingas Alamedoje paveldėjo nemažą žemės plotą. Jame jis ketino pasistatyti savo svajonių namą. Frolingas svajojo savomis rankomis pastatyti gražų baltą dviejų aukštų namą, pasižyminti tradiciniu amerikietišku stiliumi. Jame jis būtų gyvenęs su savo šeima. Ši svajonė, žinoma, labai dažna ir, tikriausiai, daugeliui ją anksčiau ar vėliau pavyksta įgyvendinti. Ir Frolingas buvo gana arti – jau turėjo tą žemės sklypą.

Frolingas tuomet išgirdo prastą naujieną – jo svajonių sklypas reikalingas miestui. Alameda suplanavo toje vietoje tiesti gatvę ir nieko nebuvo įmanoma padaryti. Žinoma, Frolingas galėjo bylinėtis su miestu, tačiau tais laikais (kaip ir dabar) viešieji interesai buvo aršiai ginami. Juk miestui reikalingos gatvės ir Frolingui tiesiog nepasisekė. Istorija nutyli, kokią kompensaciją gavo Frolingas, tačiau būtina pažymėti, kad žemė iš jo nebuvo tiesiog atimta.

Frolingas ieškojo užtarimo ir pas sklypo kaimyną. Jei šis perleistų dalį savo žemės jam, Frolingas galėtų pasistatyti namą likusiame žemės rėžyje. Tačiau kaimynai net nenorėjo girdėti Frolingo problemų. Jų namas, beje, stovėjo beveik tiesiai ant ribos tarp sklypų.

Taigi, Frolingo svajonė pasistatyti svajonių namą bent kuriam laikui tikrai nutolo. Tačiau jis turėjo šiek tiek pinigų ir tą juokingą žemės rėžį, dabar atsidūrusį tarp naujos gatvės ir to neužjaučiančio kaimyno namo. Čia pagiežingam Frolingui ir kilo idėja.

Sklypo likutyje jis pastatė namą. Vos 3 metrų pločio namas Alamedoje tebestovi ir dabar. Šis dviejų aukštų gražuolis tarsi milžiniškas vidurinis pirštas visiškai blokuoja kaimyninio namo langus toje pusėje. Ir ten vis dar gyvena žmonės.

Frolingo namas, žinoma, yra tiesiog juokingai mažas, bet jis pasistengė, kad jame būtų patogu gyventi. Antrasis aukštas yra erdvesnis už pirmąjį, nes yra tarsi pakabintas virš tos nelemtos gatvės.