Dar truputį pakentėkime: anot mokslininko, po pandemijos išgyvensime geriausius šio amžiaus laikus - tai bus „riaumojantis“ XXI amžiaus dešimtmetis (Video)

Naujoje knygoje „Apollo's Arrow: The Profound and Enduring Impact of Coronavirus on the Way We Live“ (liet. „Apolono strėlė: gilus ir ilgalaikis koronaviruso poveikis mūsų gyvenimo būdui“) Jeilio universiteto fiziologas ir epidemiologas dr. Nicholas Christakis pateikia savo viziją, kaip gali atrodyti planeta po pandemijos.

Pagal jo viziją, pasaulis netolimoje ateityje gali susidurti su masiniu džiaugsmu, gali atgimti menai, tiesiog sprogti seksualumas ir gali būti iš naujo atrastas gyvenimo džiaugsmas – jo žodžiais tariant, tai būtų tarsi „riaumojantys“ XXI amžiaus dvidešimtieji“ (angl. „roaring 20s“ – praėjusio amžiaus trečiasis dešimtmetis, ekonomikos augimo ir plačios klestėjimo laikai, kuriuos nulėmė atsigavimas po karo, statybų bumas ir spartus plataus vartojimo prekių – tokių kaip automobiliai ir elektra – augimas Šiaurės Amerikoje ir Europoje bei keletoje kitų išsivysčiusių šalių. Laikotarpis taip pat siejamas su meno ir popkultūros suklestėjimu – lrytas.lt past.).

COVID-19 atrodo tarsi unikali liga, kuri yra itin būdinga XXI amžiui: gimusi iš „nutrūkusio ryšio“ su gamta, išplitusi tarptautinėmis kelionėmis – vis dėlto, kad ir kokia unikalia bandytume ją pavaizduoti, besitęsianti pandemija iš tiesų atrodo gana panaši į daugybę kitų ligų protrūkių, kurie nuo senų senovės kankino žmoniją.

„Mums labai sunku suvokti, kas su mumis vyksta, žmonės yra suglumę. Perėjome į mums svetimą ir nenatūralų gyvenimo režimą. Tačiau svarbu suprasti, kad „marai“ mūsų rūšiai nėra naujiena, čia tik mums tai yra nauja“, – sako N.Christakis.

Šiuo metu mes esame dar tik pradinėje pandemijos stadijoje, teigia mokslininkas – išgyvename gilaus socialinio ir ekonominio šoko, emocinio skausmo ir kultūrinių perversmų metą. Ne be priežasties tapome išsigandusiais, vengiančiais rizikos ir izoliuotais. Nors naujausi vakcinų kūrimo ir skiepijimo laimėjimai teikia optimizmo, mūsų vis tiek dar laukia ilgas kelias, sako epidemiologas.

„Mes nesame šios pandemijos pabaigos pradžioje. Jei ką, mes esame tik pradžios pabaigoje“, – teigia jis.

Pasak jo, panašu, kad šis pagrindinis pandemijos etapas tęsis tol, kol didžioji dalis gyventojų nebus paskiepyti. Iki 2022 m., jei viskas vyks pagal planą, biologinė viruso rizika jau gali būti iš esmės sukontroliuota – tačiau pandemijos palikimas mus kamuos ir toliau.

„Mums prireiks laiko atsigauti po psichologinio, socialinio ir ekonominio šoko. Milijonai žmonių dabar neturi darbo, milijonai vaikų praleido mokslus, milijonai žmonių turės tam tikrą negalią dėl šios ligos, – aiškina N.Christakis. – Teks daug apsikuopti – o jei pažvelgsime į praeities pandemijas, kurios truko po porą metų – visa tai truks, tarkime, iki 2023 m. pabaigos“.

Ir kai didžioji dalis pandeminės miglos bus išnykusi, kai imsimės šalutinių žalų likvidavimo – galbūt apie 2024 m. – tada mes įžengsime į popandeminę erą – fazę, kurią N.Christakis mato itin optimistiškai.

„Manau, tai bus „riaumojantis“ XXI amžiaus trečiasis dešimtmetis, panašus į „riaumojančius dvidešimtuosius“, nutikusius po 1918 metų pandemijos. Religingumas, kuris dabar pakilęs, sumažės. Žmonės nenumaldomai ieškos socialinių kontaktų naktiniuose klubuose, baruose, restoranuose, koncertuose, sporto renginiuose ir politiniuose mitinguose“, – prognozuoja mokslininkas.

„Manau, galime susidurti su seksualinių papročių atlaisvėjimu. Žmonės pradės leisti pinigus. Patirsime gyvenimo džiaugsmą. Išvysime meno suklestėjimą – panašiai kaip nutiko su džiazo amžiumi ir Art Deco. Mes galime susidurti su verslumo energija, – priduria jis. – Kai maras pagaliau baigiasi, žmonės džiaugiasi – tai gan tipiška“.

Ši netolimos ateities vizija yra stipriai optimistinė – atsižvelgiant į didžiąja dalimi niūrią dabartį. Tačiau kiekvienas, besidomintis istorija, gali priminti, kad XX amžiaus „riaumojantys dvidešimtieji“, švelniai tariant, nesibaigė malonia nata.

1929 m. Volstryto griūtis JAV įsisuko į Didžiąją depresiją, o seni prietarai ir neišspręstas pyktis nulėmė autoritarizmo iškilimą Europoje – kas galiausiai baigėsi Antruoju pasauliniu karu: kruviniausiu karu moderniojoje žmonijos istorijoje.

Nors manyti, kad šis amžius eina tuo pačiu, kaip ir praėjęs šimtmetis, būtų neprotinga – bet lygiai taip pat naivu būtų ir visiškai neatsigręžti į praeitį. COVID-19 pakeitė XXI amžiaus istoriją – ir kelias į priekį vis dar nėra visiškai aiškus. Bet po tamsos visada ateina šviesa.

Parengta pagal „IFL Science“.