2021 metų fizikos srities Nobelio premija – „už sudėtingų sistemų tyrimus“

2021 m. fizikos Nobelio premiją pasidalins Syukuro Manabe (JAV) ir Klausas Hasselmannas (Vokietija), o taip pat italas Giorgio Parisi – Nobelio komiteto generalinio sekretoriaus Görano K.Hanssono žodžiais tariant, šie mokslininkai buvo apdovanoti už kompleksinių fizikinių sistemų tyrimus: Žemės klimato modeliavimą ir fizikinių sistemų tyrimus nuo atominio iki planetinio mastelio.

Švedijos karališkosios mokslų akademijos sprendimu, pusė 10 milijonų Švedijos kronų (987 tūkst. eurų)  dydžio premijos atiteks Romos universiteto „La Sapienza“ profesoriui G. Parisi, pelniusiam pripažinimą „už netvarkos ir fliuktuacijų tarpusavio sąryšio fizinėse sistemose, pradedant atomų, baigiant planetų lygmeniu, atradimą“. Šis mokslininkas atrado sunkiai įžvelgiamus dėsningumus sudėtingose chaotiškose sistemose, jo darbas tapo vienu iš svarbiausių indėlių plėtojant sudėtingų sistemų teoriją, pažymėjo akademija.

Kita premijos dalis buvo paskirta S. Manabe, dirbančiam Prinstono universitete JAV, ir vienam iš Europos klimato forumo įkūrėjų Klausui Hasselmannui, „už Žemės klimato fizinį modeliavimą, kintamumo kvantifikavimą ir patikimą pasaulinio atšilimo prognozavimą“. Akademija pažymėjo, kad šie mokslininkai „pademonstravo, kaip atmosferoje padidėję anglies dvideginio lygiai veda prie didesnių temperatūrų Žemės paviršiuje. Jų darbai paklojo pamatus šiuolaikinių klimato modelių sukūrimui.

Už fizikos Nobelio premijos laureatų atranką yra atsakinga Švedijos karališkoji mokslų akademija. Ji paskiria Fizikos komitetą, kuris vertina nominacijas ir pateikia galutinių kandidatų siūlymą. Beje, įmanomas ir toks variantas, kad einamaisiais metais premija gali būti išvis neskiriama – bet tai labai retas variantas.

Premija ir medaliai tradiciškai įteikiami iškilmingoje ceremonijoje Švedijoje, paprastai gruodžio mėnesį – tačiau praėjusiais metais ši tvarka sugriuvo dėl koronaviruso pandemijos.

Praėjusiais metais chemijos Nobelio premija buvo paskirta britui, vokiečiui ir amerikietei už „tamsiausias Visatos paslaptis“ – už juodųjų skylių tyrimus.