Gyvi ar mintimis valdomi robotai, per 10min. įkraunami elektromobiliai ir „Star trek“ matyta medicina: perspektyviausios ir įdomiausios technologijos, kurios jau visai greitai vėl pakeis pasaulį (Foto, Video)

Technologijos sparčiai tobulėja, kiekvienais metais pasiūlydamos naujovių ir revoliucinių projektų. Mokslininkai, inžinieriai ir kiti turintys labai aštrų protą kuria ateities technologijas, kurios pakeis mūsų gyvenimus. 

Gali atrodyti, kad mokslo pažanga yra pastovi, tačiau per pastarąjį pusę amžiaus išgyvenome didžiulio technologinio tobulėjimo laikotarpį.

Šiuo metu vystomos naujovės, kurios išplėštos tiesiai iš mokslinės fantastikos puslapių. Nesvarbu, ar tai būtų robotai, galintys skaityti mintis, NFTS, bioninės akys, išmanieji laikrodžiai, maitinami jūsų prakaitu, ar daugybė kitų protą sukrečiančių technologijų. Iš ateities technologijų pasaulio galima tikėtis daug. 

Atrinkome keletą didžiausių ir įdomiausių idėjų, kurios jau atkeliauja.

Smegenų nuskaitymo robotai

Tai jau ne mokslinės fantastikos dalykas. Smegenų skaitymo technologijos naudojimas pastaraisiais metais labai patobulėjo. 

Vienas iš įdomiausių ir praktiškiausių naudojimo būdų, kurį iki šiol matėme, yra sugalvotas Šveicarijos federalinio Lozanos technologijos instituto (EPFL) mokslininkų

Dėl panaudoto mašininio mokymosi algoritmo, roboto rankos ir smegenų bei kompiuterio sąsajos, šiems tyrėjams pavyko sukurti tetraplegija sergantiems pacientams (negalintiems pajudinti viršutinės ar apatinės kūno dalies) sąveikos su pasauliu priemonę.

Bandymų metu roboto ranka atlieka paprastas užduotis, pavyzdžiui, juda aplink kliūtį. Tada algoritmas interpretuoja smegenų signalus, naudodamas specialų EEG įrenginį, ir automatiškai nustato, kada ranka padarė judesį, kurį smegenys laikė neteisingu, pavyzdžiui, judėjo per arti kliūties arba tai darė per greitai.

Laikui bėgant algoritmas gali prisitaikyti prie asmens pageidavimų ir smegenų siunčiamų signalų. Ateityje dėl to tetraplegija sergantiems pacientams gali atsirasti neįgaliųjų vežimėlių, kuriuos valdytų smegenys, ir kitų technologijos pritaikymo galimybių.

3D spausdinti kaulai

3D spausdinimas yra pramonė, žadanti viską - nuo pigių namų statybos iki įperkamų tvirtų šarvų - tačiau vienas iš įdomiausių technologijos panaudojimo būdų yra 3D spausdintų kaulų kūrimas.

Kompanija „Ossiform“ specializuojasi medicininio 3D spausdinimo srityje, kurdama pacientui pritaikytus skirtingų kaulų pakaitalus iš trikalcio fosfato – medžiagos, turinčios panašias savybes į žmogaus kaulus.

Naudoti šiuos 3D spausdintus kaulus stebėtinai lengva. Ligoninė gali atlikti MRT (magnetinio rezonanso tomografija), duomenys vėliau siunčiama į „Ossiform“, kuri sukuria reikalingo pacientui specifinio implanto 3D modelį. Chirurgas įvertina dizainą bei kitus svarbius aspektus ir tada, kai jis bus atspausdintas, gali būti naudojamas chirurgijoje.

Šie 3D atspausdinti kaulai yra ypatingi tuo, kad dėl trikalcio fosfato panaudojimo kūnas pertvarkys implantus į kraujagyslinį kaulą. Tai reiškia, kad jie leis visiškai atkurti kaulo, kurį jis pakeičia, funkciją. Norint pasiekti geriausią įmanomą integraciją, implantai yra porėtos struktūros, juose yra didelės poros ir kanalai, skirti ląstelėms prisitvirtinti prie kaulo ir jį reformuoti.

Laboratorijoje pagaminti pieno produktai

Girdėjote apie kultivuotą „mėsą“ ir Wagyu kepsnius, auginamus ląstelė po ląstelės laboratorijoje, bet kaip su kitais gyvūninės kilmės maisto produktais? Vis daugiau biotechnologijų kompanijų visame pasaulyje tiria laboratorijoje pagamintus pieno produktus, įskaitant pieną, ledus, sūrį ir kiaušinius. Ir ne vienas mano, kad jie jau „nulaužė gamtos kodą“.

Pieno pramonė nėra draugiška aplinkai. Ji išmeta 4 procentus pasaulio anglies dioksido, daugiau nei oro transportas ir laivyba kartu paėmus, o ekologiškesnių purslų, kurie būtų įpilami į mūsų arbatos puodelius ir dribsnių dubenėlius, paklausa auga.

Palyginti su mėsa, pieną sukurti laboratorijoje nėra taip sunku. Užuot auginę jį iš kamieninių ląstelių, dauguma tyrėjų bando jį gaminti pasitelkę fermentacijos procesą, siekdami gaminti pieno baltymus ir kazeiną.

Kai kurie produktai jau yra parduodami JAV rinkoje, tokių kompanijų kaip „Perfect Day“, kurių darbas yra sutelktas į įprasto karvės pieno pojūčio burnoje atkūrimą ir maistinę naudą.

Be to, mokslininkai dirba su laboratorijoje pagaminta mocarela, kuri puikiai tirpsta ant picos, taip pat dirbama su kitais sūriais ir ledais.

Vandeniliu varomi lėktuvai

Anglies dioksido išmetimas kelia didžiulį susirūpinimą, kai kalbama apie komercinius skrydžius, tačiau yra galimas sprendimas, kuris jau pritraukė daug investicijų.

15 milijonų svarų sterlingų vertės JK projektas pristatė vandeniliu varomo lėktuvo planus. Šis projektas žinomas kaip Fly Zero ir jam vadovauja Aerokosminių technologijų institutas kartu su JK vyriausybe.

Projekte buvo sukurta vidutinio dydžio lėktuvo, visiškai varomo skystu vandeniliu, koncepcija. Jis galėtų be sustojimo skraidinti maždaug 279 keleivius aplink pusę pasaulio.

Jei šią technologiją pavyktų realizuoti, tai galėtų reikšti nulinį anglies dioksido į aplinką išskiriantį skrydį be sustojimų tarp Londono ir Vakarų Amerikos arba Londono į Naująją Zelandiją su vienu sustojimu.

Skaitmeniniai „dvyniai“, kurie seka jūsų sveikatą

Star Trek, kur gimė daugelis mūsų ateities technologijų idėjų, žmonės gali įeiti į medbay ir skaitmeniniu būdu nuskaityti visą jų kūną, ar nėra ligos ir sužalojimo požymių. 

Tai darant realiame gyvenime, pasak „Q Bio“ kūrėjų, pagerėtų sveikatos rezultatai ir sumažėtų gydytojams tenkanti našta.

JAV bendrovė sukūrė skaitytuvą, kuris maždaug per valandą išmatuos šimtus biologinių žymenų – nuo ​​hormonų lygio iki riebalų kaupimosi kepenyse ir uždegimo ar bet kokio vėžio žymenų. Šiuos duomenis ji ketina panaudoti, kad būtų sukurtas 3D skaitmeninis paciento kūno pseudoportretas – žinomas kaip skaitmeninis dvynys – kurį galima sekti laikui bėgant ir atnaujinti kiekvieną kartą nuskaitant.

„Q Bio“ generalinis direktorius Jeffas Kaditzas tikisi, kad tai atves į naują prevencinės, individualizuotos medicinos erą, kurioje surinkti didžiuliai duomenų kiekiai ne tik padės gydytojams nustatyti prioritetus, kuriuos pacientus reikia skubiausiai apžiūrėti, bet ir sukurti sudėtingesnius ligos diagnozavimo būdus. Interviu su juo skaitykite čia.

Virtualios realybės visatos

Po dramatiško pavadinimo pakeitimo įmonė, kadaise žinoma kaip „Facebook“, tapo „Meta“. Tai žymi Zuckerbergo ir jo didžiulės komandos persikėlimą į metavisatą – įkūnytą internetą, dažniausiai pasiekiamą per virtualią ir papildytą realybę.

Su laiku pamatysime, kad „Meta“ daugiau laiko skirs įrangai, kuri leis pasiekti šį naują pasaulį – daugiausia VR dėka. 2021 m. paskelbta „Meta“ jau kuria naujas ausines, pavadinimu „Project Cambria“.

Skirtingai nuo ankstesnių prekės ženklo VR projektų, tokių kaip „Oculus Quest 2“, šis įrenginys nebus skirtas paprastam vartotojui, o nori pasiūlyti geriausią įmanomą VR patirtį.

Pranešama, kad „Cambria“ yra orientuota į pažangų akių ir veido stebėjimą (siekiant pagerinti avatarų ir žaidimo judesių tikslumą), didesnę skiriamąją gebą, padidintą matymo lauką ir netgi bandymą padaryti ausines žymiai mažesnes.

„Meta“, „Google“, „Sony“ ir daugybė kitų didelių technologijų kompanijų VR šiuo metu gauna daug finansavimo ir per ateinančius porą metų bus pastebimi drastiški patobulinimai.

Tiesioginis oro surinkimas

Vykstant fotosintezei medžiai išliko vienu geriausių būdų sumažinti CO₂ kiekį atmosferoje. Tačiau naujosios technologijos galėtų atlikti tą patį vaidmenį kaip ir medžiai, sugerdamos daugiau anglies dioksido ir užimtų mažiau žemės.

Ši technologija žinoma kaip tiesioginis oro surinkimas (DAC). Tai apima anglies dioksido paėmimą iš oro ir CO₂ saugojimą giliuose geologiniuose urvuose po žeme arba jo naudojimą kartu su vandeniliu sintetiniam kurui gaminti.

Nors ši technologija turi didelį potencialą, šiuo metu ji turi daug komplikacijų. Dabar yra tiesioginio oro surinkimo įrenginiai, tačiau dabartiniams modeliams veikti reikia daug energijos. Jei energijos lygis ateityje galės būti sumažintas, DAC gali pasirodyti kaip vienas geriausių technologinių pasiekimų aplinkos ateičiai.

Ekologiškos laidotuvės

Tvarus gyvenimo būdas tampa prioritetu žmonėms, kurie prisitaiko prie klimato krizės realijų, bet kaip su ekologiška mirtimi? Mirtis paprastai yra daug anglies išskiriantis procesas, paskutinis mūsų ekologinio pėdsako antspaudas. Vidutiniškai kremuojant į atmosferą išskiriama 400 kg anglies dioksido. Taigi koks yra ekologiškesnis būdas?

Vašingtono valstijoje, JAV, galite būti kompostuojami. Kūnai klojami kamerose su žieve, žeme, šiaudais ir kitais junginiais, skatinančiais natūralų irimą. Per 30 dienų jūsų kūnas iš esmės pavirsta į dirvožemį, kurį galima grąžinti į sodą ar mišką. Procesą vykdanti įmonė „Recompose“ teigia, kad sunaudoja aštuntadalį kremavimo anglies dioksido.

Alternatyvi technologija naudoja grybus. 2019 m. velionis aktorius Luke'as Perry buvo palaidotas su užsakytu „grybų kostiumu“, kurį sukūrė startuolis „Coeio“. Bendrovė teigia, kad kostiumas pagamintas iš grybų ir kitų mikroorganizmų, kurie padeda skaidytis ir neutralizuoja toksinus, kurie atsiranda, kai organizmas paprastai irsta.

Ir dauguma alternatyvių būdų, kaip atsikratyti mūsų kūnais po mirties, net nėra pagrįsti naujomis technologijomis; jie tiesiog laukia, kol visuomenė tokius laidojimo būdus priims. 

Kitas pavyzdys yra šarminė hidrolizė, kurios metu specialioje slėgio kameroje esantis kūnas suskaidomas į cheminius komponentus. Tai užtrunka vos šešias valandas. Tai teisėta daugelyje JAV valstijų ir išmeta mažiau teršalų, palyginti su tradiciniais metodais.

Tęsinys kitame puslapyje