Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės » Kaip mes gyvename |
Šalies nepriklausomybės ambicijoms suduodas skaudus smūgis. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! JK Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Škotijos parlamentas negali organizuoti savo nepriklausomybės referendumo. Trečiadienio sprendimas buvo vienbalsis. Jis patvirtino, kad Škotijos vyriausybė neturi teisinių įgaliojimų priimti teisės aktų, kurie leistų surengti naują balsavimą be JK. Nepaisant trečiadienio sprendimo, Škotijos nepriklausomybės klausimas neišnyksta. Škotų skaičius pasiskirsto tolygiai tarp tų, kurie nori likti Jungtinės Karalystės dalimi, ir tų, kurie nori atsiskirti. Taigi, kas bus toliau? Nuspėti ateitį politikoje yra labai sunku, tačiau yra trys pagrindiniai scenarijai, kurie gali būti įgyvendinami Škotijoje. 1. Škotijos nacionalinė partija gali palauktiŠkotijos nacionalinė partija (SNP) gali palaukti iki kitų JK nacionalinių rinkimų, numatytų 2025 m., tikėdamiesi, kad jie užsitikrins didesnę daugumą ir sustiprins savo nepriklausomybės siekį. „Norime, kad tai nekiltų abejonių“, – sakė SNP aktyvistas Ruaridhas Hanna. „Turime įtikinti daugiau žmonių, kad nepriklausomybė yra geriausias kelias pirmyn“, – sakė jis „Euronews“. Jei SNP sustiprintų savo pozicijas po 2025 m. rinkimų, Hanna mano, kad tai sustiprintų antrojo referendumo reikalą ir darytų spaudimą Vestminsteriui leisti tokį referendumą tiek savo šalyje, tiek tarptautiniu mastu. Nors pripažino, kad dar per anksti pasakyti, jis tikėjosi, kad Didžiosios Britanijos vyriausybės parodytas „aiškus demokratijos deficitas“ neleidžiant balsuoti padidins paramą nepriklausomybei. Vis dėlto daugelis įrodinėjo, kad ši strategija gali nesuveikti. Jei SNP ir toliau sutelks dėmesį į antrojo referendumo užtikrinimą, o tai kol kas atrodo mažai tikėtina, kyla pavojus, kad škotai gali nusivilti dėl iš pažiūros nereikalingo atitraukimo nuo kitų klausimų, ypač per nuosmukį ir pragyvenimo išlaidų krizę. Savo pareiškime Škotijos konservatoriai paragino SNP „atsisakyti savo referendumo manijos ir sutelkti dėmesį į tai, kas iš tikrųjų svarbu Škotijos žmonėms“. „Šiuo metu šalis susiduria su didžiuliais iššūkiais“, – sakė partijos lyderis Douglasas Rossas. „Mūsų ekonomika išgyvena krizę. Be to, yra visos tikimybės, kad 2025 m. rinkimai nepagerins SNP pozicijų. 2. Škotijos nacionalinė partija gali kol kas palikti nepriklausomybės klausimą ramybėjeAntras tikėtinas scenarijus yra toks, kad nepriklausomybės klausimą SNP gali bent laikinai atidėti. „Žinoma, nuomonių apklausose yra pakankamai didelis pritarimas nepriklausomybei“, – sakė Karlo Basta, kuris vadovauja Edinburgo universiteto Konstitucinių pokyčių centrui. – „Tačiau kuo ilgiau SNP ir toliau sieks nepriklausomybės be jokių apčiuopiamų rezultatų, tuo greičiausiai bus daromas didesnis spaudimas daryti ką nors kitaip“. Jis pasiūlė, kad škotų nacionalistai per ateinančius kelerius metus susidurs su „labai sunkiu pasirinkimu“. Jie gali „atsitraukti“ nuo nepriklausomybės vidutinės trukmės laikotarpiu – tai, pasak jo, „ne itin patrauklu“ partijos nariams – arba toliau vykdyti „politinius manevrus“, kurie nesibaigia nepriklausomybe, ir rizikuoti prarasti paramą. „Partija gali pristabdyti nepriklausomybės idėją ir atsiduoti galbūt decentralizacijai“, – sakė jis. „Tačiau tai bus sunku padaryti dėl vidinės partijos pasipriešinimo“. Vėl kyla abejonių, kad taip nutiks. „Kol SNP yra politinė partija, o Škotija liks Sąjungoje, SNP sieks nepriklausomybės“, – sakė Ruaridhas Hanna. „Nepriklausomybė „akivaizdžiai svarbi Škotijos rinkėjams. SNP darytų meškos paslaugą rinkėjams, ignoruodama žmonių norus“. SNP laimėjo aštuonerius rinkimus iš eilės nuo pirmojo nepriklausomybės referendumo 2014 m. Ši partija kartu su Škotijos žaliaisiais turi didžiausią nepriklausomybės šalininkų daugumą parlamente. Vis dėlto, susidūrusi su dabartine aklaviete, Hanna teigė, kad SNP reikia „išnagrinėti kitas galimybes“. „Naujaisiais metais bus surengta konferencija su partijos nariais, kurios metu bus tiksliai apžvelgta, kaip tai vyksta ir kokią formą tai įgauna“. „Yra daug klausimų, kuriuos reikia išspręsti per ateinančius kelis mėnesius“, – pridūrė jis. „Šiuo metu mes neturime atsakymų“. 3. Tęsti nepaisant niekoKai kurie teigė, kad SNP turėtų eiti į priekį ir surengti referendumą be Vestminsterio pritarimo. 2017 metais Katalonija surengė referendumą dėl atsiskyrimo su Ispanija, kurį šalies vyriausybė paskelbė neteisėtu. Nepriklausomybės šalininkai laimėjo 90 proc., nors daug nebalsavusiųjų neatvyko. Tačiau SNP ir pirmoji ministrė Nicola Sturgeon ne kartą tvirtai tai atmetė. Kalbėdama po nuosprendžio, Sturgeon sakė, kad jos partija gerbs Aukščiausiojo Teismo sprendimą. „Siekdami užtikrinti Škotijos nepriklausomybę, mes visada vadovausimės įsipareigojimu demokratijai ir pagarbai teisės viršenybei“, – sakė ji. Basta paaiškino, kad viena iš SNP noro eiti teisėtu keliu priežasčių buvo ta, kad ji nori „tarptautinio pripažinimo“. „Be to, jie puikiai suvokia, kad jei bandytų surengti kažkokį vienašališką nepriklausomybės siekį jie būtų suvokiami kaip neatsakingi“. „Tai būtų politiškai neskanu“, – pridūrė jis. Daugelis tarptautinių Katalonijos balsavimo stebėtojų nusprendė, kad jis buvo neteisėtas, nes jam nebuvo sankcionuota centrinės vyriausybės ir jis neatitiko tam tikrų rinkimų standartų. Kad ir kaip būtų, Hanna sakė, kad nuosprendis turėtų būti pauzė visiems. „Tie, kurie negyvena Škotijoje, turėtų savęs paklausti, ką tai apskritai reiškia demokratijai“. „Jei JK vyriausybė rimtai eina demokratijos neigimo keliu savo pačioje valstybėje, kokias tarptautines pasekmes tai turi? Ar tai sukuria precedentus kitoms šalims“, – pridūrė jis.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|