Viena iš 7 pasaulyje – aiškėja priežastis, kodėl iš tikrųjų Rusija užpuolė Ukrainą: viskas dėl super svarbaus ištekliaus? (Video)

Medžiaga, gauta naudojant Kroll procesą, yra porėtas titanas. Tada ši kempinė išplaunama arba kaitinama vakuuminiu distiliavimu, kad būtų pašalintos papildomos priemaišos. Likusios kempinėje esančios medžiagos yra kalamos, susmulkinamos, presuojamos ir išlydomos, kad būtų pašalinta dar daugiau nešvarumų.

Kitame proceso etape titano kempinė išlydoma. Tada atliekamas frakcinio distiliavimo procesu, kad būtų pašalintas skysčio perteklius, ir sumaišomas su išlydytu magniu, geležies aliuminiu, vanadžiu arba molibdenu ir argonu labai karštoje krosnyje. Šių medžiagų derinimo tikslas – suteikti titano kempinei tvirtumo ir stabilumo bei sukurti lankstų metalo lydinį.

Konvertuota titano kempinė yra paruošta gamybai. Kai kurios įmonės parduoda titano kempinę kaip gatavą produktą, o kitos pačios užbaigia konversijos procesą. Iš kempinės galima suformuoti įvairias formas, tokias kaip strypas, lakštas ar vamzdis. Tada šie produktai siunčiami į skirtingas gamyklas ir gamintojus, kad būtų sukurti gatavi produktai komerciniam naudojimui.

Titanas naudojamas reaktyvinių variklių, raketų, ortopedinių implantų, papuošalų ir mobiliųjų telefonų detalėms gaminti. Svarbiausios titano savybės yra mažas tankis ir aukštas atsparumo korozijai lygis. Nors ir šešis kartus brangesnis už plieną, titanas yra labai atsparus korozijai tiek jūros vandenyje, tiek chloruotame vandenyje, todėl jį pamėgo daugybė gamintojų.

Pirmą kartą titaną atrado ir dokumentavo William Gregor 1791 m. Nors išgrynintas titanas yra gana brangus, jo pagrindinė forma yra beveik visose gyvose būtybėse. Jo taip pat galima rasti uolienose, vandenyje ir dirvožemyje. Dėl jo išgavimo ir sujungimo su lydiniais procedūra tampa sudėtinga ir brangi.

Vos 7 gamintojai

Ukraina yra viena iš septynių šalių, gaminančių titano kempinę – titano metalo pagrindą. Kinija ir Rusija – ryškiausios strateginės Amerikos konkurentės – yra tarp šios grupės.

JAV geologijos tarnybos duomenimis, Kinija pernai pagamino daugiau nei 231 000 tonų titano kempinių, o tai sudaro 57 procentus pasaulio produkcijos. Toliau rikiavosi Japonija su 17 proc., Rusija – 13 proc. Kazachstanas pagamino beveik 18 000 tonų, o Ukraina – daugiau nei 4 000 tonų.

Maskvos energijos išteklių panaudojimas sukėlė baimę Vašingtone ir kitose NATO sostinėse, kad Kremlius vieną dieną taip pat gali sustabdyti titano eksportą, o tai sukels aviacijos ir gynybos įmonių krachą.

Vakarų priklausomybė nuo Rusijos titano reiškia, kad metalas iki šiol išvengė sankcijų, kurias Maskvai pradėjo JAV, ES ir jų sąjungininkai.

Aviacijos ir kosmoso milžinė „Boeing“ išlaiko savo bendrą įmonę su Rusijos „VSMPO-Avisma“ – didžiausia pasaulyje titano eksportuotoja, tačiau po invazijos užsakymus įšaldė. Kiti, pavyzdžiui, Europos komercinių orlaivių korporacija „Airbus“, ir toliau gauna titaną iš VSMPO.

Šaltinis, turintis žinių apie JAV gynybos pramonę, nenorėjęs būti identifikuotas, sakė „Newsweek“, kad titanas „yra pagrindinė pažeidžiama vieta“.

„Mes kalbame apie mūsų galimybes gaminti daugiau lėktuvų, mes kalbame apie mūsų galimybes gaminti amuniciją. Jie visi priklauso nuo titano, ir mes leidome sau tapti priklausomi nuo užsienio tiekėjų šiems dalykams. Rusija anksčiau buvo vienas iš tų pagrindinių tiekėjų“.

Tęsinys kitame puslapyje: