Prieš 1000 metų buvo surastas tikrasis laimės receptas: kodėl tuo metu žmonės dirbo tik 150 dienų per metus?

Bostono universiteto (JAV) ekonomistė Juliet Shor nustatė, kad ypač didelių atlyginimų laikotarpiais, pavyzdžiui, 14-ojo amžiaus Anglijoje, valstiečiai galėjo dirbti ne daugiau kaip 150 dienų per metus. Tai taikoma ne tik ūkininkams, bet ir daugeliui skirtingų profesijų bei pramonės šakų dėl paprasto socialinio veiksnio.

Visuomenė, kuri vertina laiką, o ne pinigus

Visuomenė tuo laikotarpiu vertino savo laiką, o ne lenktynes dėl turto. Kol visi turėjo ką valgyti ir stogą virš galvos, to buvo daugiau nei pakankamai. Turėkite omenyje, kad kalbame apie laiką, kai mirtis buvo daug neišvengiamesnė dėl įvairių ligų, visuomenės smurtinio pobūdžio ir medicinos pažangos stokos.

Dauguma žmonių tuo laikotarpiu net mėgavosi popietiniu snauduliu, o kas dabar turi tam laiko? Tiesa, gyvenimas vėliau tapo daug sudėtingesnis, bet ne gyvenimas viską apsunkina, o žmonės, kurie nusprendė jį komplikuoti. Dauguma dalykų, kurie nutinka mūsų gyvenime, yra pasirinkimai, nes kiekvienas pasirenka tam tikrą gyvenimo būdą.

Kitas svarbus veiksnys – turtinės lygybės balansas. XII amžiuje ir dar anksčiau dauguma žmonių buvo laikomi vargšais, todėl visi gerbė kitą žmogų, nes materializmas tuo metu dar neegzistavo. Šiandien fiziniai objektai „apibrėžia“ žmogaus statusą, tačiau tais laikais tai buvo savigarba sau pagal tai, kaip žmogus leido laiką, taip pat savo specifinę profesiją. Tai nereiškia, kad buvo gėda būti ūkininku, priešingai, tai buvo gana gera „profesija“ dėl dar kelis šimtmečius galiojusios mainų sistemos.

Kodėl šiais laikais dirbame daugiau?

XXI amžiuje Jungtinės Valstijos yra vienintelė išsivysčiusi šalis, kuri visiškai neturi nacionalinės atostogų politikos. Daugelis amerikiečių privalo dirbti oficialių švenčių dienomis, o atostogų dienos dažnai nepakankamai išnaudojamos. Net kai atostogaujame, daugelis iš amerikiečių (ir mūsų) atsako į darbinius el. laiškus, nesvarbu, ar stovyklaujame su vaikais, ar ilsimės paplūdimyje.

Kai kurie kaltina amerikietį darbuotoją, kad jis nereikalavo teisingos dalies. Tačiau nuolat didelio nedarbo, darbo nestabilumo ir silpnų profesinių sąjungų eroje darbuotojai gali jaustis priversti susitaikyti su kultūros ir atskirų darbdavių keliamomis sąlygomis. Tais laikais niekas nepatyrė streso dėl darbo saugumo trūkumo.

Vėlgi, svarbus veiksnys yra tai, kad nemaža dalis mūsų visuomenės mėgsta bėgti paskui pinigus. Mes vertiname savo laiką šioje Žemėje ir gyvybę, kuri mums buvo suteikta, mažiau nei pinigus ir kitus fizinius įsipareigojimus. Jei žmonės dirbtų tik tam, kad užtektų išsiversti (turintys sėkmingesnį darbą), jie sutrumpintų bent trečdalį savo darbo laiko.

Ekonominės krizės taupymo linkusiems politikams suteikia dingstį kalbėti apie atostogų laiko mažinimą, pensinio amžiaus didinimą ir socialinio draudimo programų bei apsaugos tinklų karpymą, kurie turėjo mums sudaryti geresnį likimą, nei dirbti iki nukritimo. Bet kokia prasmė turėti laisvo laiko, kai esi senas ir neturi energijos gyventi?