Nestatistiniai likimai: kas bus su žmonėmis, dėl karo ir diktatūros persikėlusiais į Lietuvą

Susipažįstame atsitiktinai, socialinėje apklausoje. Ji nuo slenksčio sako neseniai atvykusi iš Kazachstano, ir eidama septintą dešimtį, nė nesitikinti išmokti lietuvių kalbos.

— Tikriausiai neįprasta po kazachų kalbos?

— O aš ir kazachiškai nemoku, tik rusiškai…

„Vatnikė“, — nusprendžiu, o balsu diplomatiškai svarstau apie kalbų mokymosi naudą. „Alzheimerio profilaktika“, — sutinka ji.

Migrantų apklausa dvigubai ilgesnė, nes kiekvieną frazę reikia išversti. Kolegos stengiasi neprasidėti su lietuviškai nekalbančiais, juk galima tiesiog uždaryti anketą su kodu „kalbos barjeras“. O aš noriu padėti prabilti, nors kai migrantai pradeda kalbėti, kyla emocijos. Niekaip negaliu pamiršti kelių tokių interviu — ukrainietės, baltarusės, ruso ir tos moters, dėl kurios suklydau.

***

20€ produktų kortelę, sponsorių iš Europos dovanojamą kiekvienam socialinės apklausos dalyviui, ukrainietei paimu iš karto. Respondentus geriau motyvuoti delikačiau, ieškoti įvairių argumentų, bet man taip norisi greičiau ją pradžiuginti! O per interviu paaiškėja, kad ji programuotoja. Sutiko dalyvauti, kad padėtų uždirbti man — ant krepšio pamatė žydrą-geltoną juostelę.

Pasiekiame klausimą „kokius kursus lankėte per pastaruosius 12 mėnesių?“, ir ji ima juoktis. Šaudymas, taktinė medicina — tokie variantai apklausoje nenumatyti. Nesavu, buku balsu klausiu, kiek šie kursai naudingi jos darbui: labai naudingi, ganėtinai naudingi, šiek tiek naudingi, nenaudingi? O ji vis juokiasi ir jau isteriškai negali sustoti…

***

Jeigu respondentas gimė ne Lietuvoje, reikia patikslinti migravimo metus. „2020“ — ir vidus susispaudžia, it greitai viršun pajudėjusiame lifte. Suprantu, kad ji iš Baltarusios.

Liftas kilo taip ilgai, kad per daugiaaukščio langus tikrai turėjo matytis pusė miesto, tačiau už lango šlapdriba ir nesimato nieko. Jos veidas irgi nelyg po tiuliu. Mechaniškai beria skaičius ir faktus. Vyras dirba visu etatu, ji stengiasi pakeisti profesiją. Pradėjo individualų verslą, per praėjusius metus teuždirbo porą šimtų eurų. Baigė lietuvių kalbos kursus, tačiau kalbėti nesiryžta.

Atsisveikindama patikinu, kad lietuviškai ji kalba puikiai ir viskas pavyks, tačiau ji, regis, manimi netiki. O po 15 minučių gretimoje „Maksimoje“ matau gražią merginą su prekių krepšiu, ir netgi ne iš karto atpažįstu man besišypsantį veidą.

***

Kodėl išėjote iš paskutinio darbo? Ji nervinasi, kalba daug ir karštai. Tačiau iš darbo išėjusiems vasario 24, anketoje nėra variantų „karas“ ar „sąžinė“.

Dabar jo namai — vienas kambarys bendrabutyje, buvusiame žydų gete. Man nejauku klausti, ar jis žino, kaip vokiečių karininkas Plagge čia, palėpėse ir slaptose nišose, nuo sušaudymo slėpė kelis šimtus žydų?

Ruso kambaryje nėra kur slėptis. Net spintos nėra, visi jo drabužiai ant pakabos — marškinėliai, striukė, paltas, kelnės.

Po poros savaičių Vladą ir vienus jo marškinėlius vėl išvydau Arkadijaus Babčenko aukcione. Marškinėliai, kuriuos vilkėdamas Vladas, pasirodo, Ukrainos vėliava numušė mento kepurę, parduota už 500 eurų. Pinigai renkami snaiperio šautuvams Ukrainos kariams.

***

Interviu baigtas, tačiau moteris iš Kazachstano nori man parodyti visus kambarius, kaip naujakurė. Vyksta remontas, dalis daiktų po persikraustymo tebėra dėžėse.

Toli apačioje teka Vilija, tokia ryški įsaulėje, kad net akina. Moteris sako kiekvieną vakarą atsisėdanti prie panoraminio lango, kad galėtų žiūrėti į upę. Ir vėl pradeda pasakoti savo gyvenimą. Kaip, gaudama pasą, atsisakė tautybės grafoje rašyti „rusė“. Kaip mama už tai ją mušė šluota, o ji užsispyrė: „Aš — lietuvė“. Kaip ją pašalino iš komjaunimo, užvėrė kelią į universitetą. Kaip tėvas norėjo grįžti į Lietuvą, bet taip ir mirė tremtyje. Ir tada ji užmiršo visus jo mokintus lietuviškus žodžius.

Prisimerkiu, bandau prisiminti reikiamus žodžius, tačiau lūpomis tik teka karti upė.

2022 metais Lietuvoje buvo užfiksuota rekordiškai daug užsieniečių — daugiau, nei 95 000 Ukrainos piliečių, apie 50 000 baltarusių ir 15 000 rusų. Prieš dvi savaites Seimas pirmu skaitymu priėmė įstatymą, draudžiantį Rusijos ir Baltarusios piliečiams, taip pat ir etniniams lietuviams, pretenduoti į pilietybę ir pirkti nekilnojamąjį turtą. Iniciatyvinė grupė pristatė internetinę peticijąir kreipimąsi į Seimą, prašydama pakeisti didžiausią rezonansą sukėlusias pataisas. Šiandien Lietuvos parlamentarai turi balsuoti už švelnesnį įstatymo projekto variantą

 

 

Jei gyvenate Lietuvoje ar planuojate pervažiuoti, peticiją, raginančią pakeitimus sušvelninti arba atšaukti, pasirašyti galima čia. Atskiros peticijos sukurtos lietuvių kilmės asmenims ir Baltarusios piliečiams.

UPDATE: įstatymo projekto svarstymas atidėtas iki balandžio 4 dienos.

Daiva Kučinskaitė
republic.ru